Šventoji - kurortas, sužadinęs prisiminimus

Ir štai, pagaliau, mus pasiekė vargani vasaros pirštai, o mes laimingi iki ausų, pamatę saulės spindulėlį, susikrauname savo rankšluoščius, maudomukus, nors norėtųsi sakyti ,,maudymkes", truputį užkandžių, akinius ir kremą nuo saulės, ir lekiam ne bet kur, o į Šventąją, kurią aš jau buvau visai pamiršusi, nes buvau joje, toks jausmas, kad išvis dar būdama vaikas, nors iš tiesų, prieš gerus dešimt metų... (gi vaikas ir buvau). O skamba tai, nelabai kaip. Važiuodama prisimenu Šventąją - tai miestas su gražia bažnyčia, beždžionių tiltu ir trim mergelėm. Viskas, daugiau nieko neprisimenu, na nebent tiek, kad kai buvau ten paskutinį sykį, tų trijų mergelių aš net nemačiau, jas prisimenu tik iš matytų straipsnių nuotraukų ar tiesiog, kaip lankytiną objektą kokiame nors lankstinuke. O noras didžiulis - pamatyti tas tris mergeles, nes niekad jų nemačiau...

Kodėl mes nevažiavome į Palangą ar Jūrmalą, kaip įprasta? Tiesiog norėjome kažko naujo, nematyto, pamiršto... O kai paskutinį kartą buvome Jūrmaloje, pamatėme, kad jūroje plaukiojo š...., tai tiesiog  ten važiuoti visai nebeviliojo :D Nors, Dieve, jūra tai ta pati. Bet, gal duok, Dieve, kiti žmonės - truputį kultūringesni... Ir ojojoj, Kretingos kamščiai niekada, rodos, nesibaigs, bet štai mes čia. LABAS, Jūra!

Jūra - tai toks reiškinys, kuomet tu žiūri tolyn tolyn, viską pamiršti ir širdyje palieka gera. Ir, atrodo, gyventum pajūry ir ateitum ten kasdien... Ar iš tikrųjų?

Taigi, nusprendėme pavalgyti ir pasigailėjome, padarę tokį sprendimą. Nusipirkome picų išsinešimui. Išsinešėm. Prie jūros. Ant smėlio. Valgom. Ir taip neskanu! Ir taip neskanu! Ajajaj, daugiau jokių picų iš pajūrio, ne ne ne. Ir taip, pusiau suvalgytos picos atsidūrė konteineryje... Negerai, negerai... Bet ką padarysi, kai tikiesi skanios ,,kaprizingosios" su daug pievagrybių, o gauni su dideliais svogūno gabalais per visą picą ir šimtu juodųjų alyvuogių, kurių aš nemėgstu... O grybų beveik nėra...

Šalta, visai apsiniaukę, stiprokas vėjas. Apsivelku megztinį, po to vėl nusivelku. Galiausiai, nusprendžiam nusimaudyti ir tai pats geriausias mūsų sprendimas tą dieną! Bangos didžiulės! Šokinėjame per bangas, vanduo šiltas ir mes sušylam. Nuostabu! Kartojam! 

Tuomet nusprendžiame ieškoti trijų mergelių, kurių net nesimato. Pamatom nemažą smėlio kalną ir patraukiam ten. Einam pakrante, vanduo skalauja kojas ir traukia iš po jų smėlį. Nuostabus atsipalaidavimas. Pagaliau matyti tas kalnas, bet...

... jis kitoje pusėje! :D Ir, išties, to kalno nuotraukoje nesimato, nes nusprendžiau fotografuoti tą jachtą, kuri beplaukdama įklimpo, nes vandens tėra tik iki užpakalio.

- Brendam?

- Brendam!

Ir brendam mes, o vanduo kažkoks raudonai juodas, purvinas, vien dumblas, žolės kažkokios, o smarvė kokia!! Bet ne mes vieni bridom, visi brenda. O kuo toliau einam, tuo didesnė smarvė. Lyg ir silkių lyg ir benzino, nebesuprasi, nes užsikemšu nosį. Ačiū Dievui, mes jau kitoje pusėje, visiškai nesušlapinę savo drabužių.

Kaip gražu! Lipam!

Ir mes lipam...

Pasirodo, jog tai senasis molas...

Štai ir mes - pasaulio valdovės!

Visgi, mergelių dar nesimato, lipame į smėlio kalną, o gal tiesiog vieną didelę supiltą kopą. Užlipti nesunku, atsiveria gražus vaizdas, ir ką jūs manote, o gi štai ir trys mergelės, duobėje.

Išsiaiškinau, jog tai net 4 metrų skulptūra pavadinimu ,,Žvejo dukros". Tai trys merginos, žvelgiančios į jūrą ir laukiančios, savo tėvo, sugrįžtančio iš žvejybos. Pučiant vėjui, dėl nešamo smėlio skulptūra vis grimzdo gilyn, kol tapo visiškai sunkiai matoma...

O čia, vaizdas nuo kalniuko...

Mergelės iš kitos pusės :)

Ir diena paliko nuostabi - nei karšta, nei šalta...

Sudie, Jūra! <3

O vėliau? O vėliau mes dar nuėjome ant karuselių! Ir supomės ir sukiojo mus ratais ir vartė visaip kaip, kad net pasaulis apsisuko... Ir su mašinytėm pasitrankėm vieni į kitus... O Šventosios pagrindinė gatvė, kažkuo primena Palangos Basanavičiaus gatvę - daug prekystalių, restoranų, kavinukių, suvenyrų kioskų... Žinoma, nepamirškime ir beždžionių tilto, per kurį eičiau ir eičiau, tikrai, man labai patinka, jog jis siūbuoja :) 

No more pizza! Ir kremo nuo saulės neprireikė... Toks tas mūsų šeštadienio trip'as :)