Keliaujame kartu! Varšuva. I dalis

Keliauti su draugais - didžiulė prabanga. Juk visuomet sunkiausia yra prisiruošti, susiderinti laiką, darbo grafikus. Tačiau, Rugpjūtį nusprendėme, jog reikia pasikrauti iš vidaus, mesti viską į šalį ir nutrinti naują šalį savo žemėlapyje!

Tad pasinėrėme į trijų dienų kelionę - Varšuva - Potsdamas - Berlynas.

Rugpjūčio 25 -27 dienomis.

Kadangi kelionė nemaža, Jūsų lauks net III dalys!

Iš Lietuvos pajudėjome pusę 3 nakties ir nors laukė ilga kelionė, negalėjome sumerkti akių. Galbūt dėl to mažo virpuliuko, kurį sukelia pasinėrimas į dar nematytus kraštus. Į tą kelionės nuotaiką. O ir kaip gali užmigti, kai pro langus matai jau visai kitos valstybės miestus! Kas nematyta, nepatirta žavi labiausiai. Nors ir parą be miego, nuovargis neaplankė, ir laukėme, kad kuo greičiau galėtume išlipti iš autobuso ir pasinerti į naujus nuotykius.

Mus pasitiko Lenkijos sostinės Varšuvos didybė. Atrodo, toks netolimas, tačiau nuostabus kraštas. Miestas modernus, tačiau su turtinga istorija.  Ir ji mums nėra jau tokia tolima. Ar pamenate istorijos pamokas, kai Lenkija ir Lietuva tapo viena valstybe (Abiejų Tautų Respublika)? Tais laikais Varšuva buvo abiejų valstybių sostinė. Taigi, ir mūsų. Tuo metu čia gyveno ir bendras abiejų valstybių karalius.

Pasirodo, net ir Lenkijoj, gali pasijusti lyg Italijoj. Kuomet visi pamatėme šiuos laiptelius nežymiai aiktelėjome ir mintimis nusikėlėme toli toli. Taip jauku ir gražu. Tokiomis akimirkomis lengva pasvojoti, kad vienas tų langų priklauso tau ir vakarais stebi vaikštant įsimylėjusias poreles, gurkšnoji kavą, rytais įsileidi miesto šurmulį į namus pro atvirus langus. Ar persimeti žodžiu su kaimynu. Lyg sustabdyta akimirka iš filmo.

Varšuva įspūdingas miestas, su nuostabaus grožio senamiesčiu. Tačiau, Antrojo Pasaulinio Karo metu Varšuva buvo beveik sugriauta. Ir tai ką matome šiandien nėra labai senas palikimas, visas senamiestis yra identiškai atstatytas pagal XVII-XVIII amžiaus paveikslus. Ar įsivaizduojate kaip turėjo būti sunku atkurti miestą vien iš paveikslų? Identiškai? Mums tai labai sunku suvokti ir kokius didelius darbus padarė žmonės. Nors senamiestis buvo sunaikintas, jis vistiek yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, būtent dėl to, kad senamiestis atkurtas tobulai.  

O kai pamatėme šiuos balionus... Pažadinome mūmyse gyvenantį vaiką. Norisi jų visų!!! O tokia galybė balionų, atrodo įspūdingai. Ir kaip vejas juos pakelia... Pasivaiksčioti po Varšuvą vienas malonumas akims. Didingi pastatai, viliojančios kavinukės, suvenyrų krautuvėlės... Norėtųsi net pagyventi čia šiek tiek, kad tą miesto šurmulį įsileistume į savo gyvenimą.

Vėliau patraukėme tolyn. Pravažiavome virš 1000 kilometrų ir galiausiai pasiekėme Lenkijos miestelį Slubice, kuriame buvo mūsų viešbutis. Gidė pasiūlė įdėją, kad Vokietiją galime pasiekti jau vakare, kadangi Slubicės miestelį nuo Vokietijos miesto Frankfurto skiria tik tiltas! Žinoma, mes patraukėme į naktinius pasivaikščiojimus! Juk koks nuostabus jausmas, vienu metu būti abiejose valstybėse!

Naktinis Frankfurtas

Gaila neturėjome galimybių ir laiko po Frankfurtą pasivaiksčioti dieną, ištirynėti miestą dar labiau. 

Pasienyje gyventi buvo įdomu, nes iš karto matėsi skirtumai tarp šalia esančių valstybių. Vokietijos didelis miestas, su savo pastatais, jau spindejo iš toli. O štai žiurint iš Vokietijos pusės, Lenkijos miestukas atrodė niurokai. Taip pat ir gįžus į Lenkijos pusę, pasirodė, kad čia šiek tiek netvarkinga,  tamsoka, daug kur mėtėsi šiukšlės.

Justina: Tai buvo mano pirmoji pažintis su Lenkija. Ir ji yra nuostabi. Nematyti vaizdai, istoriniai faktai, įdomūs pastatai, kita kalba, žmonės, kultūra. Viskas yra be galo įdomu. Žinoma, mes praledome Varšuvoje tik keletą valandų. Norint miestą tikrai pažinti ir pamilti reikia bent keletos dienų. Tikiuosi čia dar sugrįžti ir pamatyti kitus miestus, kurie šį kartą nebuvo kelionės plane.  

Gabrielė: Gera buvo vėl sugrįžti į Lenkiją, kadangi Varšuvoje lankiausi prieš 9 metus... Galiu prisipažinti, kad visiškai nieko neprisiminiau, tik vieną aikštę ir bažnyčios lubas. Taip stipriai viskas buvo išsitrynę! Tačiau, gera vėl buvo vaikščioti Varšuvos gatvelėmis, susipažinti su šiuo miestu iš naujo. Smagu, kad pagrindinė miesto aikštė - nemiega. Joje pilna kavinių, žalių, rožinių ir mėlynų balandžių bei suvenyrų kioskelių. 

Bet kurioje kelionėje nėra didesnio malonumo už jos pradžią. Charles Dudley Warner.

Laukite tęsinio!

Justina ir Gabrielė