Stebiu
du mažus vaikus grįžtančius iš darželio. Mano šuo jau kuris laikas uostinėjasi
aplink pradedantį žaliuoti berželį. Staiga, išgirstu, kaip viena mergaitė
sušunka: ,,kas paskutinis, tas supuvęs kiaušinis!“ ir pasileidžia bėgti namų
link. Jos mažoji sesutė stengiasi pasivyti vyresnėlę, net ją aplenkti, tačiau
jos jau pėdos ataušusios. Dar spėju išvysti liūdną mergaitės veidelį. Tikra
tiesa – niekas nenori būti paskutinis...
Darbe jautiesi silpniausia, nes esi dar tik šviežiena
kolektyve. Dar pasiklysti tarp kryžkėlių, o pašaipūs žvilgsniai ar replikos
kaupiasi it akmenys. Iš visų draugių, tau mažiausiai sekasi numesti svorio, o
didžiausia paslaptis, jog net pasunkėjai. Sesė ar brolis, be abejonės daug
geresni už tave, nes tu nesugebėjai kažkam daugiau įsiteikti. Tu vienintelė dar
nebuvai šalia Eifelio bokšto, kai tavo kaimynai keliauja ten jau ketvirtąjį
kartą. Lyg tyčia dar sugenda automobilis, kai nusprendi nors kartą nevėluoti į
darbą. O pasakyti žodžiai ,,aš tave myliu“ ištirpsta kažkur tyloje ir nuo tavęs
vėl visi pamažu atsitraukia. Negana to, kiti jau darosi antrąsyk remontą
privačiuose namuose, kai tau tenka tenkintis nuoma ir vėl lašančiu kranu. Taip
jau yra, kad visi šie maži akmenėliai išsipučia ir tampa skaudžiais
fejerverkais.
Niekas nenori būti paskutinis...
Rodos, supuvusio kiaušinio prakeiksmas velkasi nuo
vaikystės. Kaip išgyventi tokioje beprotiškoje konkurencijoje? Nes atrodo,
viskas, kas bloga, nutinka tik tau. Ir tai tampa pačia didžiausia problema.
Kaip apversti savo pasaulį, kad planetos pradėtų suktis aplink tave? Kad kiti
nepavogtų tavo svajonių? Kokia gaudyklė reikalinga sugauti sėkmės drugeliui?
Ir jeigu taip pagalvoja kiekvienas? Nes niekas nepamato
savo dulkių po lova. Reikia, kartais atitraukti savo užuolaidas ir pažvelgti
pro švariai nuvalytą langą. Gal tavo automobilis tapo fotosesijos žvaigžde? Gal
žmogus, išgirdęs, kad jį myli, nusivylė, nes mano, jog nėra to vertas. Gal
vieną dieną Paryžiuje, kvepiant vyšnioms, tau pasipirš? O suvalgyta pica
suteiks tau tiek laimės ir pasitikėjimo, kad kilogramai pradės kristi kaip
lietaus lašai. Ir vieną dieną tau pasiseks darbe, galbūt ne šiame, o kitame.
Pasiseks taip, kad net apdovanosi save šypsena, kurios šiuo metu tau labai
trūksta.
Viskas laikina, o konkurencija verčia mus pasitempti.
Mažoji mergaitė ateityje taps garsia bėgike. Net neabejoju.
Gabrielė
Nuostabus tekstas,niekada nebūk pirmutinis lipdamas per kitų galvas,vadovaukis savo sąžine ir tavo valanda ateis, ne visada paskutinis-supuvęs kiaušinis...išnaudok savo šansą,tavo laikas jau čia pat,įsileisk jį��
AtsakytiPanaikintiTikra tiesa, ačiū labai! <3
AtsakytiPanaikintiGražus tekstas, bet kiek melancholijos tokią gražią vasarą:( Jei save lyginsi su kitais, visada rasi kažką kas už tave greitesnis, lieknesnis,turtingesnis... o ta mergaitė savaip nuostabi, net jei ir netaptų garsia bėgike
AtsakytiPanaikintiSavaip nuostabūs esame, kol esam netobuli, ačiū :)
Panaikinti