2018 m. birželio 14 d., ketvirtadienis

Niekas nenori būti supuvęs kiaušinis


            Stebiu du mažus vaikus grįžtančius iš darželio. Mano šuo jau kuris laikas uostinėjasi aplink pradedantį žaliuoti berželį. Staiga, išgirstu, kaip viena mergaitė sušunka: ,,kas paskutinis, tas supuvęs kiaušinis!“ ir pasileidžia bėgti namų link. Jos mažoji sesutė stengiasi pasivyti vyresnėlę, net ją aplenkti, tačiau jos jau pėdos ataušusios. Dar spėju išvysti liūdną mergaitės veidelį. Tikra tiesa – niekas nenori būti paskutinis...



Darbe jautiesi silpniausia, nes esi dar tik šviežiena kolektyve. Dar pasiklysti tarp kryžkėlių, o pašaipūs žvilgsniai ar replikos kaupiasi it akmenys. Iš visų draugių, tau mažiausiai sekasi numesti svorio, o didžiausia paslaptis, jog net pasunkėjai. Sesė ar brolis, be abejonės daug geresni už tave, nes tu nesugebėjai kažkam daugiau įsiteikti. Tu vienintelė dar nebuvai šalia Eifelio bokšto, kai tavo kaimynai keliauja ten jau ketvirtąjį kartą. Lyg tyčia dar sugenda automobilis, kai nusprendi nors kartą nevėluoti į darbą. O pasakyti žodžiai ,,aš tave myliu“ ištirpsta kažkur tyloje ir nuo tavęs vėl visi pamažu atsitraukia. Negana to, kiti jau darosi antrąsyk remontą privačiuose namuose, kai tau tenka tenkintis nuoma ir vėl lašančiu kranu. Taip jau yra, kad visi šie maži akmenėliai išsipučia ir tampa skaudžiais fejerverkais.
Niekas nenori būti paskutinis...
Rodos, supuvusio kiaušinio prakeiksmas velkasi nuo vaikystės. Kaip išgyventi tokioje beprotiškoje konkurencijoje? Nes atrodo, viskas, kas bloga, nutinka tik tau. Ir tai tampa pačia didžiausia problema. Kaip apversti savo pasaulį, kad planetos pradėtų suktis aplink tave? Kad kiti nepavogtų tavo svajonių? Kokia gaudyklė reikalinga sugauti sėkmės drugeliui?
Ir jeigu taip pagalvoja kiekvienas? Nes niekas nepamato savo dulkių po lova. Reikia, kartais atitraukti savo užuolaidas ir pažvelgti pro švariai nuvalytą langą. Gal tavo automobilis tapo fotosesijos žvaigžde? Gal žmogus, išgirdęs, kad jį myli, nusivylė, nes mano, jog nėra to vertas. Gal vieną dieną Paryžiuje, kvepiant vyšnioms, tau pasipirš? O suvalgyta pica suteiks tau tiek laimės ir pasitikėjimo, kad kilogramai pradės kristi kaip lietaus lašai. Ir vieną dieną tau pasiseks darbe, galbūt ne šiame, o kitame. Pasiseks taip, kad net apdovanosi save šypsena, kurios šiuo metu tau labai trūksta.
Viskas laikina, o konkurencija verčia mus pasitempti. Mažoji mergaitė ateityje taps garsia bėgike. Net neabejoju.

Gabrielė

4 komentarai:

  1. Nuostabus tekstas,niekada nebūk pirmutinis lipdamas per kitų galvas,vadovaukis savo sąžine ir tavo valanda ateis, ne visada paskutinis-supuvęs kiaušinis...išnaudok savo šansą,tavo laikas jau čia pat,įsileisk jį��

    AtsakytiPanaikinti
  2. Gražus tekstas, bet kiek melancholijos tokią gražią vasarą:( Jei save lyginsi su kitais, visada rasi kažką kas už tave greitesnis, lieknesnis,turtingesnis... o ta mergaitė savaip nuostabi, net jei ir netaptų garsia bėgike

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Savaip nuostabūs esame, kol esam netobuli, ačiū :)

      Panaikinti