Ir štai, koks nuostabus jausmas aplanko mane, kuomet baigiu skaityti gerą knygą! Šį kartą norėčiau pakalbėti apie gerai žinomo prancūzų rašytojo Guillaume Musso romaną, jau prieš keletą mėnesių atsiradusį Lietuvos knygynuose.
Mane žavi tai, jog šis rašytojas turi išskirtinumo, jo braižas, perskaičius jo knygas, jau tampa lengvai atpažįstamas. Labai laukiau to momento, kuomet galėsiu perskaityti šią knygą, kadangi jau žinau, jeigu mano rankose atsidurs šio rašytojo knyga, tuomet nuo jos bus sunku atsitraukti! Ir mano mintys pasiteisino.
Jau esu pastebėjusi, jog autoriui labai svarbus ,,laiko" simbolis. Beveik visuose jo romanuose, veikėjai yra paklaidinami laike. Visas siužetas vyksta skirtingu laiku, skirtingose vietose, ne retai ir keliaujant laiku. Manyčiau, taip autorius nori pasakyti skaitytojui, jog šis brangintų kiekvieną akimirką, nešvaistytų laiko veltui. Musso knygos visuomet atneša tokią intenciją, priverčia pagalvoti ir giliai pasąmonėje palieka laiko svarbos vertybę.
Romane esantys veikėjai - Arturas ir Liza taip pat paklaidinti laike. Mat, Arturui paveldėjus seną švyturį, knieti atidaryti duris, kurių, jokiu būdu neleido atidaryti jo tėvas. Tačiau Arturas įspėjimo nepaiso ir patenka į tuščią pusrusį. Nieko įtartino nepastebėjęs, staiga, vyras ima jausti traukulius, jam plyšta galva ir viskas sukasi aplinkui... Ir tik atsimerkęs, supranta, jog pusiau nuogas, atsidūrė bažnyčioje ir dar Niujorke! Arturas nieko nesupranta, bando išsiaiškinti kas atsitiko, tačiau praėjus parai, jis vėl jaučia tuos pačius traukulius ir vėl persikelia į kitą vietą, bet ir į kitus metus... Koks tai senojo švyturio prakeiksmas? Ar tai gali kartotis 24 metus? Kaip įmanoma nugyventi metus per vieną dieną? Arturas bando kovoti su laiku, bet tai neįmanoma. Jis bando išsiaiškinti visus klausimus ir padedamas senelio, kuris taip pat buvo patyręs šį prakeiksmą, pagaliau supranta, kas darosi. Vieną dieną jis sutinka moterį, kurią įsimyli. Tik ar ji jo lauks? Visus metus, kad pasimatytų tik vienai dienai? Į visus klausimus, neatsakysiu, kad neišduočiau knygos paslapties.
,,Lizai ir Arturui lemta matytis tik kartą per metus". Jis savo gyvenimą praleidžia jos ieškodamas... ...Ji savąjį - jo laukdama."
Šis romanas tikrai prikaustė ir aš jį siūlau perskaityti tiems, kurie mėgsta psichologinius romanus ar detektyvus.
,, - Ką reiškia tas užrašas: ,, Atmink, kad mes turime du gyvenimus"?
- Tai sena kinų išmintis: mes turime antrą gyvenimą, ir antrasis prasideda tada, kai suvokiame, kad mums skirtas tik vienas gyvenimas."
Norite netikėtos pabaigos? Musso ją garantuos! :)
Guillaume Musso. L'instant present.
Vertimas į lietuvių kalbą - 2016m.
Puslapiai - 287
Vertinimas - 10/10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą