Aš labai norėčiau, kad šis mano tinklaraštis būtų visapusiškas, savitas bei unikalus. Norėčiau, kad jis būtų įdomus ir kiekvienas iš jūsų atrastumėte čia kažką artimo. Taigi, norėčiau su jumis pasidalinti ir savo eilėraščiais. Visų čia nesurašysiu, bet naujesnius įkelsiu būtent čia. O šykart keletas posmų apie rudenį...
Svečiuose pas ežius
Rudenį girdėti,
Kaip vorai įtempia
Sidabrines stygas.
Pasikabinę ant kaklo
Skirtingų vertybių akmenis,
Neriam tiesiai į lipnius sūkurius.
Vėjas neša mus į
Sodus, pilnus obuolių ir
Auksinių lapų.
Slepiamės kartu su ežiais
Ten,
Kur saugu ir šilta.
Kartu geriam,
Atvėsusią arbatą –
Rudenio lietų.
Nueinam miegoti,
Svečiuose taip gera –
Kai norisi šilumos.
Ryt vėl bus pavasaris,
O dabar,
Sudie vienatve, sudie.
Medžio lapo kelionė
Papasakosiu kaip išnykstu.
Šaltomis lūpomis
Mane pabučiuoja mėlynas vėjas.
Tuomet aš sklandau
Tai aukštyn, tai žemyn –
Virš ežero, virš žolės ir tiltų,
Kartu su paukščiais,
Čia pasilikusiais.
Keliskart apsiverčiu,
Kad būtų smagiau
Ir vėl krintu
Šįkart, visu greičiu...
Jau beveik galiu paliest
Akmenis, žvyrą, asfaltą.
Tuomet vėjas paskutinįsyk
Paglosto mane
Ir aš palengva
Nusileidžiu prie savo brolių.
Rytą mus pasitiks šluotos,
Bet dabar turim visą naktį
Pasidalinti savo istorijomis.
Nuotraukose - Biržai rudenį. Truputį apsnigti, truputį šlapi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą