Po baltu ąžuolu kartu sėdėsim
Ir tyliai kris lietus.
Žole ir samanom, žeme kvepėsim
Ir laikas mums bus nebaisus.
Permirkę, bet laimingi būsim,
Šnekėsim niekus, taukšim iki ryto...
Kartu tik laiko vėlę mes pajusim
Kol virtę pelenais, šalia kalnais sukrisim.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą