Pasikalbėkim. Ateina Kalėdos. Ir kur dingo Kalėdų dvasia?

Iki Kalėdų liko vos savaitė. Kažkaip tuo taip sunku patikėti... Ilgai lauktos, ir štai, jos jau visai ant nosies... Atrodo dar taip nesenai ir vasara buvo...
Nors miestai, parduotuvės, gatvės, namai - visi jau senokai pasipuošė artėjančioms šventėms. Taip, toks ankstokas tas pasipuošimas ir ar Kalėdinė dvasia niekur nepabėgo? Ar vis dar suvirpins širdis namuose  per Kūčias puošiamos eglės?
Jei pamenant, prieš mėnesį aš jau laaaaabai laukiau švenčių, tai ko gero tą nuotaiką ir iššvaisčiau. Iš dalies, man nepatinka, kad viskas taip anksti pasipuošia ir parduotuvės akcentuoja tik dovanų pirkimą. Viskas taip sudaiktinama. Nors šių švenčių esmė yra tikra, nuoširdi emocija, jausmas. Bet atrodo, žmonės kartais tai pamiršta.

Iš tiesų pasiilgau vaikystės. Tada tikrai Kalėdos buvo tokios magiškos, laukiamos. Viskas atrodė stebuklinga. Kartais norėčiau dar pabūti tuo vaiku. Ir vėl patikėti stebuklais. Kad ir visai mažyčiais. Viskas tada buvo taip paprasta ir gera. Nors aišku, ir dabar visada labiausiai laukiu Kalėdų. Nėra kitos tokios šiltos šventės. Kada norisi būti tik su artimiausiais žmonėmis ir tas jaukus buvimas kartu namuose yra tobulas. Nesinori jokių didelių vakarėlių ar šurmulio. Geriausia -  nuoširdžios šypsenos, ir juokas. Gera. Bet nebėra tos tokios magijos, ir TO jausmo, kuris aplanko, kai esi tik vaikas.

Ir kaip bebūtų, šiemet tą Kalėdų dvasia iš manęs pabėgo. O gal dar sugrįš?

Šiaip man miestai nuostabiai gražūs kai pasipuošia lemputėmis. Toks magiškas vaizdas vakarais. O jei dar yra sniego! Tai tiesiog tikrai, net jei labai šalta, norisi tik eiti ir būti lauke. Kažin, šiemet per šventes sulauksime sniego? Taip norėtųsi baltų Kalėdų, jau taip senai tokių nebuvo... Arba sniegas vėl bus tik mano sniego rutuliuose.... Taip, esu keista. Turiu daug stiklinių sniego rutulių, ir tikiuosi šiemet po eglutę rasti dar vieną. Iš tiesų beveik visi, yra dovanoti šeimos narių per Kalėdas. Tad kiekvienas turi ir istoriją, ir žmogų kurį primena. O ir iš dalies sniego, pas mane visada yra, mažame, po stiklu paslėptame pasaulyje...

Kažkada pagalvojau, kad būtų labai smagu prieš Kalėdas aplankyti visas Lietuvos įžiebtas egles. Būtų nereali kelionė. Aišku, daug išlaidų ir laiko tam reikėtų... Bet kokie įspūdžiai, manau būtų tikrai verta. Gal kada nors. Mašina, draugai, kava ir eglutės. Tobulas savaitgalio planas. Tiesa?

Šiemet jau aplankiau Vilniaus eglutę, na nereali man ji! Pasakiška. Didinga. Elegantiška. Tikrai tokia magiška. Ir visas senamiestis toks gražus, pasipuošęs, ten tikrai jaučiasi Kalėdinė nuotaika. Na o Šiaulių eglutė iš esmės tokia pati kaip pernai. Na taip graži, bet nieko įspūdingo. Man tie medžiai aikštėje gražesni netgi už eglę, ir sukuria tokią pasaką. Taip pat aplankiau ir Biržų eglutę, primena man ji kažkuo eglutę, kuri pernai puošė Panevėžį.

O Šiauliečiai turbūt jau matėt, senokai, kaip gražiai pasipuošė bulvaras. Jei bučiau vaikas, nenorėčiau niekur išeiti. Smagu, kad ne tik egle, bet ir kitokiomis dekoracijomis - pingvinais, kačiukais, lape, pasipuošė miestas. O visi, kas ieško plano ką nuveikti po švenčių sakau - aplankykite Šiaulius, jie dabar nuostabūs!

Sakiau, kad nepatinka kai miestai pasipuošia anksti, bet aš pati šiemet eglutę bute taip pat pasipuošiau senokai, jei būtų buvę kiek kitaip, bučiau puošus gerokai vėliau, jau prieš pat Kalėdas. Bet gavosi kaip gavosi. 

O iš tikro mėgstu savo eglutę puošti stikliniais, tokiais mielais žaisliukais, įdomesniais. Arba mamos siūtais. Ir girlianda man turi būti tik spalvota. Tokia eglė primena vaikystę. Nuostabiai gražios man eglės, kurias papuošia skoningai, su baltomis lemputėmis ir vienos ar dviejų spalvų žaisliukais. Bet jos ne man. Jei eglutės lemputės ne spalvotos, eglutė ne tikra, o žaisliukai ne stikliniai - jau ne ta nuotaika. Spalvota eglutė atrodo ir kvepia labiau... Iš tiesų iš vaikystės pamenu vieną ryškų momentą, spalvotos lemputės, labai stiprus eglutės kvapas ir ryškiai raudona, supakuota dovana. Nežinau net kodėl taip įstrigo. Atrodo nieko ypatingo. Bet užsimerkus ir prisiminus, atrodo net galiu užuosti tą kvapą. Tos dienos, tų Kalėdų kvapą.
.

 

Įdomu puošiant eglę tai, kad kiekvienais metais, mama padovanoja po naują žaisliuką eglei, tad per keletą metų susikurs nuostabi, išskirtinė, ir pati mieliausia eglutė.
Iš tiesų pas mane dvi eglutės. Viena Šiauliuose - gyva, o kita Biržuose, nedidelė ir netikra. Bet be galo miela. Nes ją puošdavom su draugėmis, kai studijavome ir gyvenome bendrabutyje. Primena puikius laikus. Ir pagalvojus, neverta puoštis tikrą eglę, nes Biržuose būnu labai trumpai, tad kam kankiti dar vieną augaliuką? 

Pas mane jau po eglutėmis sugulė dovanos. Viskas iš karto atrodo šventiškiau.  Pakuoti dovanas man pats jaukiausias prieš šventinis užsiėmimas. Pasileidžiu ramią muziką, šalia žybsi eglutė, ir namuose taip šilta, gera... Tas dovanų pakavimas labai jaukus. Tiesa, man ir dovanoti patinka žymiai labiau, nei dovanas gauti. Nėra geresnio jausmo, kai matai, kad tavo išrinkta dovana nudžiugina brangų žmogų.

Bet šventės yra tik tada, kai visi sveiki ir namuose. KARTU. Visiškai nesvarbu dovanos, jokie materialūs dalykai. Visa esmė buvime kartu. Todėl toks ir mano didžiausias noras šiais metais. O ar jis išsipildys? 

JUSTINA