2019 m. liepos 5 d., penktadienis

Su Novaturu į šiaurės Italiją. Verona, Sirmione ir Gardos ežeras


Verona. Ak, Verona... Šekspyro plunksna aprašyta, tragiška meilės istorija pagarsėjusi... Ir visgi. Kokia tu stebuklinga!


Turbūt dažnai paminėjus Veroną pirma mintis šovusi į galvą yra būtent Šekspyro kūrinys ,,Romeo ir Džiuljeta". Kurį, jeigu sąžiningai lankėte literatūros pamokas, skaitėte dar mokyklos laikais. Šis kūrinys gerokai išgarsino Veroną, kuri šiltai vadinama Meilės miestu.
Bet, kad tai meilės miestas, pajaučiu visai kitaip. Vaikštai gatvelėmis ir pamažu įsimyli. Kiekvieną posūkį, kiekvieną laiptelį, kiekvieną prieš akis išvystą pastatą.
Verona taip pat įtraukta į UNESCO pasaulio saugomų objektų sąrašą ir ne veltui - miestas tiesiog alsuoja istorija ir saugo tūkstantmečius skaičiuojančius paveldo objektus.
 

KĄ BŪTINA PAMATYTI?


Romėnų Amfiteatras (Arena di Verona). Pačiam Romos koliziejui nenusileidžiantis amfiteatras stūkso pačiame centre ir primena apie Romos imperijos galybę. Tai vienas geriausiai išsilaikiusių ir trečias pagal dydį amfiteatras visoje Italijoje.  Jis išties nesuvokiamo dydžio, kadaise talpindavo apie 30000 žmonių (tilpdavo visi miesto gyventojai!) per įvairias žaidynes ir renginius. Įdomu tai, kad čia ir dabar vyksta įvairūs renginiai ir koncertai. Mūsų lankymosi dieną, taip pat turėjo vykti renginys, tad visur buvo dėliojama aparatūra, kas šiek tiek gaila, nes tai sumažina tą istorinį, autentiškumo įspūdį. Šiam architektūros stebuklui beveik 2000 metų ir jis neįtikėtinai gerai išsilaikęs - išsaugojo išorėje esančias arkas, akmenines sėdimąsias vietas, vidų. Nuostabu. Įėjimas į amfiteatrą kainuoja 10 eur. bet tikrai verta bent kartą gyvenime pavaikščioti tais koridoriais, kuriais kadaise vaikščiojo gladiatoriai.

Džiuljetos namas (Casa di Giulietta). Čia vieta, kurioje tikrai daugiausia turistų visoje Veronoje. Wow, tiesiog minios, sunku prieiti ir kažką pamatyti, tai iš tiesų man nelabai patiko. O ir įspūdį pats namas bei kiemelis padarė žymiai mažesnį nei kiti mieste esantys istoriniai objektai.
O kodėl verta ateiti? Jei kada skaitėte Šekspyro pjesę, pamatyti bus tikrai įdomu. Čia garsusis balkonėlis, kuriame Džiuljeta ir Romeo prisiekė amžiną meilę... Tačiau įdomu tai, kad balkonas įtvirtintas visai neseniai ir tik siekiant pritraukti turistus - jo anksčiau čia net nebuvo.


 Name įrengtas ir nedidelis muziejus (lankymas kainuoja 6 eur.). Kieme stovi Džiuljetos skulptūra, prie kurios minios žmonių, laukiančių eilėje, kada galės prieiti arčiau, nes yra sakoma, kad palietus Džiuljetos skulptūros krūtinę prisišauksite meilę. 


Kampeliuose visi rašo laiškelius, meilės prisipažinimus, klijuoja juos ant sienų. Visur sienos nurašinėtos ir nuklijuotos kramtomąja guma, kadangi laiškelius Džiuljetai kabina su tuo, ką turi po ranka. Tos sienos neatrodo gražiai, bet parodo kokia galybė žmonių kasmet aplanko šį namą. 


Kas neskaitėte Šekspyro pjesės, tai trumpai apie ją: tai istorija apie du jaunus paauglius, įsimylėjusius, bet iš tarpusavy kovojančių šeimų (Montekiai ir Kapulečiai). Įsimylėjo, slapta susituokė, bet meilė baigėsi mirtimi, o jų tragiška mirtis tapo šeimų susivienijimo  simboliu. Išties, Šekspyro pjesė yra paremta tikrais faktais. Mums pasakojo, kad Šekspyras parašė pjese išgirdęs istoriją apie šiuos du įsimylėjusius vaikus iš visai kitų asmenų, kadangi pats niekada Veronoje nesilankė.


Terre dei Lamberti bokštas. Aukščiausias (84 metrų)  Veronos bokštas. Bokštas pradėtas statyti kone prieš tūkstantį metų, bet statybos darbai užtruko. Įdomu tai, kad galima į jį pakilti ir pamatyti miesto panoramą.


Piazza delle Erbe aikštė. Pačiame miesto centre, Romos imperijos laikais čia buvo svarbiausia miesto vieta -  Forumas. Aikštėje yra turgelis, kuris čia rengiamas kone visus du tūkstančius metu. Aikštėje yra ir istorinių objektų, ir krautuvėlių, restoranų, skulptūrų. Pagrindinis aikštės akcentas - ketvirtojo amžiaus fontanas su skulptūra, vaizduojančia Madonna di Verona.



Sinjoritos aikštė ir Dantės skulptūra


Šią dieną taip pat aplankėme ir populiarųjį Sirmionės kurortą, įsikūrusį prie įspūdingojo Gardos ežero.


Gardos ežeras (Lago di Garda). Tai tarp Alpių kalnų susidaręs kalnų vandens ežeras, pasižymintis ypatingu skaidrumu ir švarumu. Tai ne tik švariausias, bet ir didžiausias ežeras Italijoje. Vien žiūrėti į žalsvą vandenį yra nepakartojama. Nuostabus ne tik vaizdas, bet ir jausmas būti čia.
Pati Sirmionė, jaukus, viduramžiais alsuojantis miestelis, norėtusi atvykti čia papoilsiauti bent savaitei. Miestas kone visas apsuptas vandens.


Įspūdinga Sirmionės puošmena, Castello Scaligero viduramžių pilis.


Plaukiojant ežere, atsiveria Catullos vilos griuvėsiai, 2000 metų senumo.


Lankantis čia, mes plaukiojome kateriu ir išties, neapsakomai gražūs vaizdai atsiveria būtent plaukiojant ežere, taip geriausia apžiūrėti ir čia esančias pilis. 


Gaila, tik tai, kad nors ir buvo giedra diena, tądien kažkaip dangus papilkėjo ir nesimatė kalnų, kurie išties yra visai šalia ir dažnai yra labai gerai matomi.



Paskutinė šios dienos pramoga - Itališko vyno ūkis ir degustacija. Skanūs vynai, įdomūs pasakojimai ir vyno gaminimo tradicijos. Manau, būtina apsilankyti viename iš vyno ūkių būnant Italijoje! Vis pravažiuojant vynuogynus, kurių Italijoje begalė, vis pamatydavau priešais augančius rožių krūmus ir vis galvodavau, kam jie? Būtent čia, sužinojau, kad rožes sodina tam, kad nustatytų kokie ir kada kenkėjai puola derlių, kadangi visi puola pirmiausia lepesnius augalus - rožes ir tik paskui vynmedžius.




Įdomu tai, kad ragavome šeimininkės džemo pagaminto iš... pomidorų! Ir tai vienas skaniausių, kada valgytų džemų, net nebūčiau niekada atspėjusi iš skonio, kad pagaminta iš pomidorų, bet skonis nerealus. Labai tinka su sūriu prie vyno. Rašant net dabar taip norėtųsi bent kąsnelio. 


Nežinau ar taip paveikė Italija, bet jaučiuosi įsimylėjusi ją. Taip gera sugrįžti prisiminimais atgal, žiūrint nuotraukas prisiminti viską iš naujo. Sakoma, taip nutinka visada, kad Italija širdį pavergia iš karto ir niekada nebepaleidžia. 
Taip, žinau ir dabar - dar teks sugrįžti.

Tikiuosi patiko paklaidžioti po mano prisiminimus! Jeigu lankėtės čia, komentaruose paplepėkime ar patiko jums. Ir, laukite kitos dalies, kuri bus apie mano, nuo pat vaikystės, išsvajotą Veneciją.  

Ciao!

JUSTINA


.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą