Mano pastebėjimui - šiemet nerealiai daug rožių. Ir jos, atrodo, visur! Mano miestas taip pat skęsta rožių žieduose ir kas gali joms atsispirti? Sako, kad joms labai patinka karštas oras, o ši vasara tikrai uždeganti. Todėl, kai sužinojau, kad Rundalės rūmų parke vyks rožių šventė, jau įsivaizdavau save vaikštančią rožyne. Neprisimenu romantiko, ištarusio šią frazę, bet dar vaikystėje ji man labai įstrigo ir pagalvojus, labai tiko šiai šventei:
,,Jei kas kartą, pagalvojus apie tave, gaučiau po rožę - amžinai vaikščiočiau rožyne..."
Labai džiaugiuosi pasisekusiu šeštadienio oru. Su karščiais aš nelabai draugauju, bet kabantis lietutis ir prisirpę vandens maišai, kabantys virš galvų maloniai gaivino, atpalaidavo ir ... kėlė mieguistumą... Bet pabėgti iš miesto norėjosi ir, kad atsidurtume kur nors netoli. Tam puikiai tiko Latvija. Žinant, mano dabartinį arbūziuko gyvenimą, toli keliauti prisibijau, o dar jei tai užsienio šalis, nes mano rusų kalbos žodynas visiškai skurdus. Tad, pirmiausia, nusprendėme aplankyti Bauskę. O ten buvau senokai. Dar vienas iš mūsų tikslų buvo: nusipirkti įdomesnio maisto, kokio nėra pas mus ir paragauti ko nors naujo. O Bauskės ,,Rimi" tikrai nebloga vietelė mūsų norams. Žinoma, mes tikrai nusipirkome įdomių skanėstų, tik jau keliaujant į mašiną, nuplyšo mano medžiaginio maišelio rankena ir viskas pabiro ant žemės. O kas skaudžiausia, tai ir vyro alus!!! Kuris tiesiog idealiai sudužęs apliejo visus mūsų pirkinius ir apdovanojo mus taip gerai pažįstamu kvapeliu. Turbūt nebūtume mes iš Biržų krašto... Štai tokia buvo dienos pradžia, o jau nusijuokę nuvažiavome trumpam pasivaikščiojimui prie Bauskės pilies.
Svarbu paminėti, kad ši pilis buvo Livonijos ordino tvirtovė, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta net 1443 m. Nuotraukoje puikiai matosi tvirtovės griuvėsiai, kuriuos tebesupa gynybinė siena, bokštas ir šaudymo angos. Ši pilis yra apsupta Nemunėlio ir Mušos upėmis, o paėjus tolėliau, galima pamatyti jų santaką - vietą, kurioje abi upės susitinka ir nuo ten prasideda Lielupė.
Į pilies vidų nebėjome, tiesiog, man ten daug kartų būta, o ir nėra išlikusio nuostabos efekto. Tad pilnai užteko trumpo pasivaikščiojimo prie pilies.
Man, asmeniškai, pilys labai patinka... Istorija, architektūra, legendos ir mistika, kaip tais laikais pastatydavo tokius gigantiškus pastatus. O kur dar pilies damų ir valdovų gyvenimas, jų nuodėmės, pašnekesiai, apkalbos ir intrigos, šalies ateities sprendimai, medžioklės trofėjai ar siuvinėtos staltiesės. Praeitis tokia įdomi!
Ilgai neužsibuvę, išvykome į Rundalę. O Rundalė labai netoli, atrodo, nespėji atsisėsti į mašiną, o jau esi vietoje. Taip pat, vadinu pasisekimu, jog gavome idealią vietą prisiparkuoti. Puikioje aikštelėje ir prie pat įėjimo. Mašinų ir autobusų spūstis jau mus nuteikė, kad ši vieta tądien - populiari. Tad, susimokėjome po 6 eur. ir patekome į rūmų parką. Ką iš pat pradžių pastebėjau, jog žmonės maišais nešasi rožių sodinukus. Tiesa, puiki proga jų įsigyti iš įvairių prekeivių, galbūt būčiau ir aš nusipirkusi, bet, kad neturiu savo kiemo, o gaila.
Visada žavėjausi Rundalės rūmais ir parku. Ta magiška vieta, tokia, sakyčiau, ne latviška, o jau pasaulinio lygio. Sunku patikėti, bet rožyne iš viso auga apie 2230 rožių veislių. O visa rūmų ansamblio teritorija užima net 85 ha. plotą. Kiek kainavo bilietas į šventę? O gi 6 eur./asm. Jei būtume ėję į rūmų vidų, būtų kainavę 10 eur. Bet rūmų viduje buvome prieš du metus, tad mums užteko pasivaikščiojimo lauke. Žmonių suvažiavo tikrai labai daug, tačiau kai yra milžiniška teritorija jokių grūsčių nebuvo.
Žinoma, mes nebūtume mes, jei nenorėtume pavalgyti, tad susiradome vietelę prie pat šašlykinės, bestovėdami eilėje aprūkome dūmais, vėliau nusipirkome 4 šaltus šašlykus ir šaukštą salotų už 5 eur., pavalgėme jau lietui lyjant ir ... nieko nepajautėm. Kas per porcijos? Kas prie pat palapinės, kur stovi žmonės stato šašlykinę? Tikrai mus apėmė šioks toks nusivylimas, o dar baisiau, kad toks miegas suimė mus, kad, rodos, atsisėdę ant suolelio ir užmigtume... Tikrai, kaltinome orą.
Gal būtume pabuvę ir ilgiau, bet šventė buvo kiek nuobodoka, mugė išsibarsčiusi per visą teritoriją, tad irgi kiek niūri. Jei viskas būtų vienoje vietoje, gal būtų smagiau. O dar tas oras prieš lietų... Tad ilgai neužsibuvome ir išvykome į namus. Ir nors išvyka buvo trumpa, gera buvo, nors šiek tiek pakeisti aplinką. O svarbiausia, tas rožių gražumas, dar ilgai išliks mano galvoje.
Gabrielė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą