Kai dienos visai nelepina, o kaip tik - stengiasi užgrūdinti, tai visai nereiškia, kad negali keliauti. Keliauti gali visada! Ir kaskart, savaip pamatyti vietoves. Rudenį, tos vietovės gali atsiskleisti įvairiausiom spalvom ir gal net visai kitu kampu. Ir kadangi, spalio pabaigoje, turėjau atostogas, tai per jas buvau susikūrusi tikslą, kad būtinai turiu kur nors nukeliauti, kur dar niekada nebuvau arba buvau labai seniai. Ir visai nesvarbu ar ta vietovė toli už vandenynų ar arti, kaip kaimynų durys. Žinoma, kaip visada, teisingas variantas su kaimynų durimis. Bet, tai buvo labai smagi išvyka!
Jūs tikrai esate girdėję posakį:
,,jei nori keliauti greitai - keliauk vienas, jei nori keliauti toli, keliauk kartu"
Labai toli mes nenukeliavome, tačiau, manau, svarbiausia, keliavome kartu! Ir man buvo be galo keista, kad keliavome visa kompanija - šeši asmenys. Nes, jei bandėte kada keliauti su kompanija, turbūt žinote, kaip sunku visiems susiderinti ir galiausiai priimti galutinį sprendimą. Bet visi niurzgėjimai buvo nugalėti ginkluoto riterio ir mes pajudėjome iš mirties taško.
Galbūt ir jūs norėsite pabėgti iš savo kasdienybės, o dar ir neturėsite jėgų arba noro galvoti, tai galite pasinaudoti mūsų kelionės planu. Tad kodėl jūs dar nesikraunate savo lagaminėlio? Man visada smagiausia susidėti daiktus į kelionę, aš taip laukiau tos akimirkos ir galiausiai, kai buvo išspręsti visi reikalai reikaliukai, šitam malonumui visiškai neliko laiko ir daiktus susikroviau bet kaip ir dar paskutinę minutę!
Taigi, leidomės į mūsų trumpą kelionę. Kadangi jau ruduo buvo įpusėjęs, diena buvo apgaubta švelnaus rūko ir protarpiais dulksnojo. Tačiau mūsų nuotaika buvo labai pakili.
Pirmoji mūsų stotelė buvo Utenoje. Susiplanavome šiame mieste kavos pertraukėlę ir sustojome prekybos centre ,,Aušra,, (kaip vėliau išsiaiškinome, nes vis pamiršdavome šį pavadinimą). Kas juokingiausia, atradome DIVA pavadinimą, tik tai buvo grožio studija. Bet negi nepasidarysime nuotraukos, kadangi šis pavadinimas gana populiarus. Ir jei, kur vykdamos pamatome Diva afišą, vis norisi juokais ją įamžinti.
Pasisėdėjome šaunioje kavinukėje, kas atsigėrė kavos, kas pieno kokteilį, kuris buvo velniškai saldus. Žinoma, susigundėme ir pasistiprinti Utenietiškais čeburėkais. O jau pasistiprinę, vykome į Molėtų kraštą.
Pirmasis mūsų kelionės tikslas buvo Etnokosmologijos muziejus. Jei norėsite ten apsilankyti, nepamirškite ekskursijos užsisakyti iš anksto (kaina 4,40 eur./asm.).
Kadangi mūsų buvo 6, tai mus prijungė prie kitų pavienių asmenų. Mus pasitiko gidas ir mes pradėjome savo ekskursiją. Gaila, tik tiek, kad muziejus dabar yra tvarkomas ir keletas salių yra uždarytos. Kas įdomiausia, jog lankiausi ten gal prieš 10 metų ir atsimenu keletą muziejaus detalių. Žinoma, mano dėmesį patraukė kosminis zondas - Luna-1, todėl, kad mano šuniukas yra vardu Luna.
Pačiame muziejuje gausu eksponatų, informacijos lietuvių, anglų, rusų kalba. Taip pat, mano dėmesį patraukė labai gražiai padarytas kalendorius, kuris rodo, kaip žmonės nuo seno vadindavo šventes, ūkio darbus ir skaičiuodavo laiką.
Rankose palaikėme ir meteoritą, kuriam gal 5000 metų. Jis sudarytas iš geležies ir tik iš žvilgsnio atrodo lengvas ir nedidelis. Tačiau jis gan sunkus ir labai šaltas metalo gabalas.
Žinoma, mano ilgiausiai laukta akimirka atėjo, kada galėjome užlipti į apžvalgos aikštelę - stiklinį kupolą. Nes jau žinojau, kad iš ten matosi nuostabūs vaizdai. Atsimenu, kuomet buvau ten kadaise, buvo vasara. O vasaros metu, visas stiklinis kupolas būna prikaitęs, tai niekad nepamiršiu, kai trūko net oro ir buvo 61 laipsnis karščio. Šįkart buvo maloniai vėsu, tad pasidarėme daug nuotraukų, apžiūrėjome stiklo dirbinių parodą, pasigrožėjome vaizdais. Nors rūko skraistė vis dar buvo nusėdusi ant ežerų ir miškų. Bet žiūrint iš aukštai į medžių viršūnes - nerealu!
Vėliau, pagal savo planelį vykome papietauti į labai gerai įvertintą kavinę ,,Zodiakas plius,, (Molėtuose, Inturkės g. 6). Ši kavinė pasirodė labai įdomi, nes jos interjeras susijęs su galaktika, žvaigždėmis ir pan. Tai pagalvojome, jog turėtų mums labai tikti, nes keliaujame žvaigdžių keliu. Atvykę, šiek tiek nustebome, kadangi kavinės išorė buvo tikrai įdomi, iš lauko net nepanašu, kad būtų kavinė, atrodo, kad einame į paprastą namo rūsį. Jei ne ženklai, gal būtume ir neradę. Keista, bet ir žmogaus nei vieno nebuvo. Tačiau kavinės vidus, matosi, neseniai sutvarkytas, baldai nauji, sienose įrengti spalvas keičiantys apšvietimai, visai jauku ir net šiek tiek įdomu. Taip pat, matėme jog savo aparatūrą ruošėsi muzikantai (turbūt ten vyksta gyvos muzikos vakarai).
Mano pasirinkimas buvo - Kijevo kotletas. Nes taip seniai buvau jį valgiusi ir kažkaip tuo metu labai įsinorėjau. Maistas man visai patiko. Pasistiprinę dar atsigėrėme kavos ir užkandome spurgų. Pati kava buvo labai perskrudinta, todėl šiek tiek sugadino visa skonį, bet spurgytė buvo kątik paruošta ir labai gardi. Kaina už vieną asmenį apie 8 eur.
Vėliau vykome apžiūrėti Labanoro apžvalgos bokšto, kuris yra pats aukščiausias Lietuvoje - jo aukštis net 36 metrai (lankymas nemokamas). O man norisi užsikarti kuo aukščiau, o ypač ten, kur dar nesu buvusi. Žiūrint iš apačios bokštas atrodė visai nedidelis, bet kai pradėjome į jį lipti, atrodė, kad nėra pabaigos. Sakyčiau pats bokštas yra labai nepatogus, lipti gali po vieną žmogų, visi laiptai sukti ir atviri. Ir aš, kaip iš savo prizmės, pagalvoju, kaip čia užliptų, kad ir kokie 10 žmonių... Kol vieni liptų, kiti turėtų laukti... O aš įpratusi prie Kirkilų bokšto, kuriame yra platūs laiptai, daugybė vietos ir uždaresnė erdvė. Tačiau pats vaizdas viršūnėje viską atpirko. Iš aukštai matėsi ežerai, salos, miškai - Labanoro giria. Taip pat, bokšto viršūnėje buvo žiūronai, pro kuriuos buvo galima žiūrėti į tolį, tačiau jie mano akiai pritraukia per daug ir tiesiog nelabai įmanoma kažką pamatyti. O buvo vėjas... Toks stiprus ir šaltas, kad draugai išsitraukė termosiuką ir pradėjo gerti arbatą.
Pasigrožėję vaizdais ir nušalusiais nagais lipome žemyn ir nusprendėme jau niekur tą dieną nebestoti, o vykti tiesiai į viešbutį ir vakarą praleisti baseine.
Tad leidomės į kelią, kuris buvo toks vingiuotas, kaip linksmieji kalneliai. Nakvynę buvome iš anksto užsisakę per Booking.com. Atvykę į viešbutį ORO Dubingiai, prisiregistravome. Labai maloni administratorė davė mums visiems po teritorijos žemėlapį, kadangi visoje teritorijoje buvo nemažai pastatų. Pats viešbutis įsikūręs prie pat Asvejos ežero, aš tiesiog nujaučiu, kad vasarą ten tiesiog verda gyvenimas. Aplinkui visur miškai, pasivaikščiojimo takai, lauko teniso, krepšinio aikštelės. Taip pat ten yra restoranas, boulingas, baseinas ir pirtys, pulas, sukūrinės vonios, net milžiniška scena lauke, vaikų žaidimų kambariai ir aikštelės, sporto salė, terasos... Tad įsikūrėme savo kambariuose ir nieko nelaukę išsiruošėme nukeliauti apsidairyti po apylinkes - patraukėme prie ežero. Eidami link jo, leidomės nuo tokios nuokalnės, prie ežero buvo įrengta prieplauka - tikrai graži vieta. Šiek tiek pabuvę, pastebėjome, jog tolumoje labai labai balta, pagalvojome, kad ateina lietus, tad suskubome grįžti atgal. Ir nepatikėsite, tas baltumas pradėjo mus vytis!!! Žiūrime, kad tai ne šiaip lietutis, o visa liūtis su žaibais ir griaustiniu, tad pradėjome bėgti į kalną, kad nesušlaptume, nes net neturėjome skėčių. Mūsų nelaimei, ant mūsų jau pradėjo kapsėti lašai, nors mirk iš juoko, bėgom į kalną padusę, lėkėm lyg nuo mirties. Po keletos sekundžių pradėjo pilti ledais, mes lekiam rėkdami, o siaubas koks vaizdas, plaučiai skauda, nes visi padusę bėgam į kalną, kol pagaliau pasiekėme stogelį ir visi lyg pritrūkę oro žiaugčiojom ir juokėmės ir stebėjomės, kaip čia taip greitai oras pasikeitė, nes buvo viskas labai gražu. O vaikeli... Gal net 10 minučių ledais palijo. O vėliau, kaip staigiai atsirado, taip staigiai ir praėjo. Pagalvojau, taip gali būti tik Molėtuos :D (nes jei vykstu į Molėtus, visada užeina kažkoks uraganas).
Taigi šiek tiek pakrikštyti, nukeliavome į baseiną. Baseinas mane šiek tiek nuvylė, nes maniau, kad bus ir burbulinės vonios, tačiau jos buvo visai kitame pastate. Tačiau viskas gerai, užteko ir trijų pirčių ir baseino. O taip gera buvo atsipalaiduoti porą valandų. Net nuotraukų nepadarėme, nes saugojome savo telefonus, tad galite pamatyti kaip baseinas atrodė, jų oficialiame puslapyje.
Vėliau grįžome į viešbutį, bet dar buvo visas vakaras prieš akis, tai nusprendėme išsipirkti du boulingo takelius (15 eur.) ir praleisti smagiai vakarą ten. Prieš mus žaidė dar tokia šeimyna, tai palaukėme kol jie pabaigs žaisti, bet laukdami susipažinome su jų šuniuku - Bruno, kuris pasirodo yra Havanos bišonų veislės, bet tokio mielumo!!!
Boulingas tai labai fainas, kadangi jį sudaro tik tie patys du takeliai. Kadangi jau buvo vakaras, tai ir darbuotojai pasitikėdami mumis, mus vienus ten ir paliko, o pažaidę pus antros valandos vėl grįžome į kambarius. Dar paužkandžiavome draugų liukso kambaryje (labai rekomenduojame, jei vyksite kompanijoje užsisakyti bent vieną liukso kambarį, kadangi liukse yra daugiau vietos kur susirinkti, paplepėti) ir nuėjome miegoti.
Patys kambariai tikrai labai tvarkingi, juose gali rasti viską ko reikia, buvo net lygintuvas su lyginimo lenta, lėkštės, indai... Vienintelis dalykas, ko man gaila, kad nebuvo, tai mėginukai vonioje :D Jūs žinote, kad aš juos labai mėgstu. Dar minusas - plonos sienos. Bent jau aš galėjau užmigti tik apie 3 nakties, nes kažkas už sienos pas mus kažką šventė ir rėkavo. O aš negaliu užmigti, jei kažkas triukšmauja.
Ryte miegojome valanda ilgiau, kadangi tai kaip tik buvo naktis, kuomet sukome laikrodį atgal, o atsikėlę ir susiruošę išėjome pusryčiauti į kavinę. Aš, aišku, ilgiausiai krapščiausi, tai dauguma jau buvo pavalgę pusryčius. O kavinėje buvo patiektas švediškas stalas. Štai kaip atrodė mano pusrytukai:
Po to, žinoma - kava ir labai skanus pyragas su apelsinais. Prisivalgę iki soties, sumąstėme vėl surizikuoti ir nueiti iki ežero. Mūsų draugai, pasirodo ir iš ryto buvo ten nuėję, kaip tyčia, juos buvo irgi užklupęs lietus ir vėjas, tad draugei sulaužė skėtį. Kažkokia mistiška vieta.
Bet šįkart viskas buvo gerai, pasidarėme dar kelias nuotraukas, atsisveikinome su labai gražiu ežeru ir išėjome išsiregistruoti iš viešbučio. Vieno kambario kaina buvo 49 eur. liukso - 59 eur. Aš manau, kad tai labai gera kaina, nes į ją įskaičiuoti pusryčiai, nakvynė bei 2 val. baseine. Ar norėčiau dar ten sugrįžti? Norėčiau, bet vasarą! Noriu pamatyti, kaip visa ežero pakrantė pilna žmonių, kaip kiti žaidžia lauko tenisą ir bėgioja miško takeliu.
Taigi, visi atsisveikinę išvykome link namų, o kadangi mes vėl grįžome pro Uteną, dar nusprendėme stabtelti į parduotuvę bei išgerti kavos su desertuku. Aš pasirinkau latę bei picos desertą (Charlie pizza).
Tas desertas buvo labai labai saldus, su šokoladu, karamele ir ledais, bet man kažkaip norėjosi to saldumo, o kai apsisaldinome gyvenimą, grįžome namo. Aišku, kelyje mums ten truputėlį sugedo mašina, bet anyway, tai buvo labai smagi, trumpa rudens kelionė!
O ką apie kelionę galvoja Justina?
Taigi, leidomės į mūsų trumpą kelionę. Kadangi jau ruduo buvo įpusėjęs, diena buvo apgaubta švelnaus rūko ir protarpiais dulksnojo. Tačiau mūsų nuotaika buvo labai pakili.
Pirmoji mūsų stotelė buvo Utenoje. Susiplanavome šiame mieste kavos pertraukėlę ir sustojome prekybos centre ,,Aušra,, (kaip vėliau išsiaiškinome, nes vis pamiršdavome šį pavadinimą). Kas juokingiausia, atradome DIVA pavadinimą, tik tai buvo grožio studija. Bet negi nepasidarysime nuotraukos, kadangi šis pavadinimas gana populiarus. Ir jei, kur vykdamos pamatome Diva afišą, vis norisi juokais ją įamžinti.
Pasisėdėjome šaunioje kavinukėje, kas atsigėrė kavos, kas pieno kokteilį, kuris buvo velniškai saldus. Žinoma, susigundėme ir pasistiprinti Utenietiškais čeburėkais. O jau pasistiprinę, vykome į Molėtų kraštą.
Pirmasis mūsų kelionės tikslas buvo Etnokosmologijos muziejus. Jei norėsite ten apsilankyti, nepamirškite ekskursijos užsisakyti iš anksto (kaina 4,40 eur./asm.).
Kadangi mūsų buvo 6, tai mus prijungė prie kitų pavienių asmenų. Mus pasitiko gidas ir mes pradėjome savo ekskursiją. Gaila, tik tiek, kad muziejus dabar yra tvarkomas ir keletas salių yra uždarytos. Kas įdomiausia, jog lankiausi ten gal prieš 10 metų ir atsimenu keletą muziejaus detalių. Žinoma, mano dėmesį patraukė kosminis zondas - Luna-1, todėl, kad mano šuniukas yra vardu Luna.
Pačiame muziejuje gausu eksponatų, informacijos lietuvių, anglų, rusų kalba. Taip pat, mano dėmesį patraukė labai gražiai padarytas kalendorius, kuris rodo, kaip žmonės nuo seno vadindavo šventes, ūkio darbus ir skaičiuodavo laiką.
Rankose palaikėme ir meteoritą, kuriam gal 5000 metų. Jis sudarytas iš geležies ir tik iš žvilgsnio atrodo lengvas ir nedidelis. Tačiau jis gan sunkus ir labai šaltas metalo gabalas.
Žinoma, mano ilgiausiai laukta akimirka atėjo, kada galėjome užlipti į apžvalgos aikštelę - stiklinį kupolą. Nes jau žinojau, kad iš ten matosi nuostabūs vaizdai. Atsimenu, kuomet buvau ten kadaise, buvo vasara. O vasaros metu, visas stiklinis kupolas būna prikaitęs, tai niekad nepamiršiu, kai trūko net oro ir buvo 61 laipsnis karščio. Šįkart buvo maloniai vėsu, tad pasidarėme daug nuotraukų, apžiūrėjome stiklo dirbinių parodą, pasigrožėjome vaizdais. Nors rūko skraistė vis dar buvo nusėdusi ant ežerų ir miškų. Bet žiūrint iš aukštai į medžių viršūnes - nerealu!
Mano pasirinkimas buvo - Kijevo kotletas. Nes taip seniai buvau jį valgiusi ir kažkaip tuo metu labai įsinorėjau. Maistas man visai patiko. Pasistiprinę dar atsigėrėme kavos ir užkandome spurgų. Pati kava buvo labai perskrudinta, todėl šiek tiek sugadino visa skonį, bet spurgytė buvo kątik paruošta ir labai gardi. Kaina už vieną asmenį apie 8 eur.
Vėliau vykome apžiūrėti Labanoro apžvalgos bokšto, kuris yra pats aukščiausias Lietuvoje - jo aukštis net 36 metrai (lankymas nemokamas). O man norisi užsikarti kuo aukščiau, o ypač ten, kur dar nesu buvusi. Žiūrint iš apačios bokštas atrodė visai nedidelis, bet kai pradėjome į jį lipti, atrodė, kad nėra pabaigos. Sakyčiau pats bokštas yra labai nepatogus, lipti gali po vieną žmogų, visi laiptai sukti ir atviri. Ir aš, kaip iš savo prizmės, pagalvoju, kaip čia užliptų, kad ir kokie 10 žmonių... Kol vieni liptų, kiti turėtų laukti... O aš įpratusi prie Kirkilų bokšto, kuriame yra platūs laiptai, daugybė vietos ir uždaresnė erdvė. Tačiau pats vaizdas viršūnėje viską atpirko. Iš aukštai matėsi ežerai, salos, miškai - Labanoro giria. Taip pat, bokšto viršūnėje buvo žiūronai, pro kuriuos buvo galima žiūrėti į tolį, tačiau jie mano akiai pritraukia per daug ir tiesiog nelabai įmanoma kažką pamatyti. O buvo vėjas... Toks stiprus ir šaltas, kad draugai išsitraukė termosiuką ir pradėjo gerti arbatą.
Pasigrožėję vaizdais ir nušalusiais nagais lipome žemyn ir nusprendėme jau niekur tą dieną nebestoti, o vykti tiesiai į viešbutį ir vakarą praleisti baseine.
Tad leidomės į kelią, kuris buvo toks vingiuotas, kaip linksmieji kalneliai. Nakvynę buvome iš anksto užsisakę per Booking.com. Atvykę į viešbutį ORO Dubingiai, prisiregistravome. Labai maloni administratorė davė mums visiems po teritorijos žemėlapį, kadangi visoje teritorijoje buvo nemažai pastatų. Pats viešbutis įsikūręs prie pat Asvejos ežero, aš tiesiog nujaučiu, kad vasarą ten tiesiog verda gyvenimas. Aplinkui visur miškai, pasivaikščiojimo takai, lauko teniso, krepšinio aikštelės. Taip pat ten yra restoranas, boulingas, baseinas ir pirtys, pulas, sukūrinės vonios, net milžiniška scena lauke, vaikų žaidimų kambariai ir aikštelės, sporto salė, terasos... Tad įsikūrėme savo kambariuose ir nieko nelaukę išsiruošėme nukeliauti apsidairyti po apylinkes - patraukėme prie ežero. Eidami link jo, leidomės nuo tokios nuokalnės, prie ežero buvo įrengta prieplauka - tikrai graži vieta. Šiek tiek pabuvę, pastebėjome, jog tolumoje labai labai balta, pagalvojome, kad ateina lietus, tad suskubome grįžti atgal. Ir nepatikėsite, tas baltumas pradėjo mus vytis!!! Žiūrime, kad tai ne šiaip lietutis, o visa liūtis su žaibais ir griaustiniu, tad pradėjome bėgti į kalną, kad nesušlaptume, nes net neturėjome skėčių. Mūsų nelaimei, ant mūsų jau pradėjo kapsėti lašai, nors mirk iš juoko, bėgom į kalną padusę, lėkėm lyg nuo mirties. Po keletos sekundžių pradėjo pilti ledais, mes lekiam rėkdami, o siaubas koks vaizdas, plaučiai skauda, nes visi padusę bėgam į kalną, kol pagaliau pasiekėme stogelį ir visi lyg pritrūkę oro žiaugčiojom ir juokėmės ir stebėjomės, kaip čia taip greitai oras pasikeitė, nes buvo viskas labai gražu. O vaikeli... Gal net 10 minučių ledais palijo. O vėliau, kaip staigiai atsirado, taip staigiai ir praėjo. Pagalvojau, taip gali būti tik Molėtuos :D (nes jei vykstu į Molėtus, visada užeina kažkoks uraganas).
Taigi šiek tiek pakrikštyti, nukeliavome į baseiną. Baseinas mane šiek tiek nuvylė, nes maniau, kad bus ir burbulinės vonios, tačiau jos buvo visai kitame pastate. Tačiau viskas gerai, užteko ir trijų pirčių ir baseino. O taip gera buvo atsipalaiduoti porą valandų. Net nuotraukų nepadarėme, nes saugojome savo telefonus, tad galite pamatyti kaip baseinas atrodė, jų oficialiame puslapyje.
Vėliau grįžome į viešbutį, bet dar buvo visas vakaras prieš akis, tai nusprendėme išsipirkti du boulingo takelius (15 eur.) ir praleisti smagiai vakarą ten. Prieš mus žaidė dar tokia šeimyna, tai palaukėme kol jie pabaigs žaisti, bet laukdami susipažinome su jų šuniuku - Bruno, kuris pasirodo yra Havanos bišonų veislės, bet tokio mielumo!!!
Boulingas tai labai fainas, kadangi jį sudaro tik tie patys du takeliai. Kadangi jau buvo vakaras, tai ir darbuotojai pasitikėdami mumis, mus vienus ten ir paliko, o pažaidę pus antros valandos vėl grįžome į kambarius. Dar paužkandžiavome draugų liukso kambaryje (labai rekomenduojame, jei vyksite kompanijoje užsisakyti bent vieną liukso kambarį, kadangi liukse yra daugiau vietos kur susirinkti, paplepėti) ir nuėjome miegoti.
Patys kambariai tikrai labai tvarkingi, juose gali rasti viską ko reikia, buvo net lygintuvas su lyginimo lenta, lėkštės, indai... Vienintelis dalykas, ko man gaila, kad nebuvo, tai mėginukai vonioje :D Jūs žinote, kad aš juos labai mėgstu. Dar minusas - plonos sienos. Bent jau aš galėjau užmigti tik apie 3 nakties, nes kažkas už sienos pas mus kažką šventė ir rėkavo. O aš negaliu užmigti, jei kažkas triukšmauja.
(liukso kambario miegamasis)
Ryte miegojome valanda ilgiau, kadangi tai kaip tik buvo naktis, kuomet sukome laikrodį atgal, o atsikėlę ir susiruošę išėjome pusryčiauti į kavinę. Aš, aišku, ilgiausiai krapščiausi, tai dauguma jau buvo pavalgę pusryčius. O kavinėje buvo patiektas švediškas stalas. Štai kaip atrodė mano pusrytukai:
Po to, žinoma - kava ir labai skanus pyragas su apelsinais. Prisivalgę iki soties, sumąstėme vėl surizikuoti ir nueiti iki ežero. Mūsų draugai, pasirodo ir iš ryto buvo ten nuėję, kaip tyčia, juos buvo irgi užklupęs lietus ir vėjas, tad draugei sulaužė skėtį. Kažkokia mistiška vieta.
Bet šįkart viskas buvo gerai, pasidarėme dar kelias nuotraukas, atsisveikinome su labai gražiu ežeru ir išėjome išsiregistruoti iš viešbučio. Vieno kambario kaina buvo 49 eur. liukso - 59 eur. Aš manau, kad tai labai gera kaina, nes į ją įskaičiuoti pusryčiai, nakvynė bei 2 val. baseine. Ar norėčiau dar ten sugrįžti? Norėčiau, bet vasarą! Noriu pamatyti, kaip visa ežero pakrantė pilna žmonių, kaip kiti žaidžia lauko tenisą ir bėgioja miško takeliu.
Taigi, visi atsisveikinę išvykome link namų, o kadangi mes vėl grįžome pro Uteną, dar nusprendėme stabtelti į parduotuvę bei išgerti kavos su desertuku. Aš pasirinkau latę bei picos desertą (Charlie pizza).
Tas desertas buvo labai labai saldus, su šokoladu, karamele ir ledais, bet man kažkaip norėjosi to saldumo, o kai apsisaldinome gyvenimą, grįžome namo. Aišku, kelyje mums ten truputėlį sugedo mašina, bet anyway, tai buvo labai smagi, trumpa rudens kelionė!
O ką apie kelionę galvoja Justina?
,,Kartais atrodo nesvarbu kur nukeliausime, svarbu, kad šalia būtų draugai. Tad man kiekviena, net ir pati trumpiausia kelionė kartu yra puiki. Molėtuose aš jau irgi buvau lankiusis prieš kokius 8 metus, kai dabar pagalvoju - taip senai. Visada mane labai žavėjo kosmosas, į dangų galėčiau žiūrėti valandų valandas. Ir kiek naktų išties praleistų, svajojant ir skaičiuojant žvaigždes. Norėčiau čia apsilankyti naktį, kada galima stebėti dangų, bet taip pat norint atvykti naktį reikia registruotis iš anksto. Didelį įspūdį paliko kupolas ir vaizdas iš jo. Nuostabu...
O štai pietūs ,,Zodiakas Plius" man nepatiko. Valgiau ant griliaus keptą vištieną su daržovėmis ir bulvytėmis, tačiau daržovės be druskos, acto, padažo - visiškai beskonės. Bulvės atrodo kaip praėjusios dienos ir tik pakepintos, su specifiniu poskoniu. Vėlgi be prieskonių. Skani tik mėsa. Ir lėkštėje buvęs paprastos salotos lapas (ačiū draugams, kurie salotų lapus atidavė ir iš savo lėkščių, tad likau pavalgiusi). Karštas maistas nuvylė, dėl jo tikrai negrįščiau. Bet štai karšta, tik ką išvirta spurgytė buvo nuostabi. Net tobula. Minkšta viduje ir begalo traški išorėje. Tik šiek tiek pritrūko saldumo, bet čia tik man, nes mėgstu viską saldžiau. Kava man patiko. Tad deserto užsukčiau, jeigu dar būčiau netoliese. Kavinės aplinka įdomi, išskirtinė, besikeičiančios planetos sukuria įspūdį, kad esi kosmose.
Labanoro apžvalgos bokštas yra tikrai labiausiai patikęs iš visų kada nors aplankytų apžvalgos bokštų. Pats gražiausias vaizdas ir lipti man smagiau, tokiais suktais laiptais. Būtinai aplankykite! O štai apie ,,Oro Dubingiai" irgi tik geriausi atsiliepimai. Labai graži aplinka, vasara būtų čia tobula. Kambariai tvarkingi, patogūs. Minusas, kad niekur neveikė Wi-fi. Na, bet atostogaujant, gal tai nėra didelė problema? Baseine aš taip pat, kaip ir Gabrielė, šiek tiek pasigedau sūkurinės vonios, bet iš esmės viskas patiko, tiek baseinas tiek pirtys. Kalbant apie pusryčius, kadangi atėjom vėlokai, nelabai kas buvo belikę, o aš kaip visada sugebu susimauti (įsidėjus lietinį blyną su įdaru įsivaizdavau, kad jis su varške. Užsidėjau, savo manymu, grietinės. Paskui suvokiau kad tai majonezas. Nuėmiau. Įsidėjau braškių džemo. Pragnybus blynelį suvokiau kad tai mėsa, tik labai šviesi. Tad teko dalį blyno išmesti, nes jis buvo pasigardinęs džemu. Na čia mano ypatingi sugebėjimai susimauti). Bet maistas pakankamai skanus, nepatiko tik saldūs pyragai, bet vėl gi mano problema. Su nekokybiškais saldumynais man įtikti sunku. Bet šiaip pati kelionė, visos patirtys, aplankytos vietovės - labai patiko ir namo grįžau pilna įspūdžių. Tai buvo labai smagus savaitgalis. Jei galėčiau kažką kelionėje pakeisti vis gi nekeisčiau nieko. Viskas buvo labai įdomu ir tikrai verta aplankyti. O galimybė savaitgalį praleisti su draugais yra labai didelė dovana. Vertinkime tokias akimirkas."Taigi, mielieji, štai tokie mūsų įspūdžiai iš šios kelionės. Jei norite pakeliauti, bet nenorite išleisti labai daug pinigų, manau visa ši kelionė ir pats viešbutis labai atitiko kainos ir kokybės santykį. Tačiau, manau, kad vasaros sezonu, viešbučio kaina aukštesnė. Tačiau tikrai geriausios rekomendacijos trumpai kelionei. Tikimės, Jums buvo įdomu!
- Gabrielė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą