Žiemiška Riga ir pasakų burtai

Kelionės, kelionės, kelionės... Kad ir kokios jos trumpos ir visai netoli, jos vistiek nukelia tave toli toli, nuo pačios pilkiausios kasdienybės. Tad sekmadienis praėjo, ne tinginiaujant ant sofos, o kaip reikiant praplečiant akiratį. Ir net jei tai buvo trip'as į Rigą, aš šį miestą atradau iš naujo - vėl visiškai naują ir mielai kitokį. Pakeliaukite mintimis su manimi!

Iš Biržų pajudėjome 10 val. ryto. Diena pasitaikė labai graži, su trupučiu sniego ir svarbiausia, su  pasiilgta saule! Vykome su pilnu autobusu keleivių, o pati šįkart keliavau su mama. Tiesa, šįkart buvau turistė, o ne gidė ar kelionių vadovė, kaip kartais tenka. Tad galėjau visą dieną atsipalaiduoti ir mėgautis vaizdais, oru, žmonėmis ir architektūra. 

Mūsų pirmoji stotelė buvo Bauskėje, Bauskės pilyje. Joje lankiausi daugybę kartų, tačiau kai lankiausi paskutinįsyk, ji dar buvo tvarkoma, tad į pilį mūsų neįleido, o dabar jau lankėmės pačioje pilies širdyje, kurioje turėjome edukacinę programą - Renesanso laikų šokius. Iš pradžių mes apžiūrėjome, kaip atrodė Renesanso laikų drabužiai, o paskui visi suėjome į didelę salę, kurioje pradėjome mokytis šokti. Tiesa, juokėmės susiėmę už pilvų, nes nebuvom tobuli šokėjai, bet taip daug smagiau. O ir patys Renesanso šokiai tokie lėti, žingsneliai maži, tad pavargti tikrai neįmanoma. Buvo įdomu nusikelti į tuos laikus ir pajausti, kaip seniau damos su korsetais ir pūstais sijonais šokdavo pokylių salėse. Be to, jų apranga sverdavo net apie 50 kg! 

Atkreipkite dėmesį į eglutę. Ji papuošta žvakėmis, taip yra todėl, kad senovėje visi eglutes puošdavo su žvakutėmis.

Jei nesate buvę Bauskės pilyje, tai žinokite tikrai verta. Į vidų eiti visai nebūtina, galima pasivaikščioti ir aplinkui, ypač toje vietoje, kur susikerta dvi tekančios upės. Tai labai graži ir rami vieta, girdisi kaip čiulba paukšteliai ir jokio mašinų šurmulio, o kai dar saulė kutena žandus, tai atrodo, lyg pavasaris visai čia pat, nors sausis šio laiko karalius.

Taigi, po Bauskės, patraukėme toliau link Rygos. Kadangi jau buvo pietų metas, nusprendėme stabtelti Lido parke pasivaikščioti ir užkąsti. O kaip aš norėjau pamatyti Lido eglutę! Visur internete mačiau, kokia ji įdomi. Net pravardę eglutei įdėjau - Kepėja. Nes kai ją pamatai, tai kitaip ir nepagalvotum. Lido eglutės man visuomet tokios gražios ir pasakiškos - jos ypatingos. Man net kažkokia tradicija tapo, kasmet jas aplankyti, šiemet turbūt jau 3 ar 4 kartas iš eilės buvo, kuomet apsilankiau Lido pramogų parke. 

Eglutė tikrai pasakiška, net galima įeiti į jos vidų, kuriame sėdi Kalėdų senelis, o vaikučiai lankosi pas jį. 

Maistas Lido, tikrai skanus, tačiau ne pigus, o dar ir žmonių grūstis... Šį kartą ragavau žuvį su grybu padažu ir tuno salotomis bei gėriau vaisių kokteilį. Buvo tikrai skanu, tačiau tas šurmulys, žmonių stumdymasis ir kova dėl vietų - ne man. Vos pabūni tame triukšme, įsinori kuo greičiau sprukti į lauką. Tad ilgai neužsibuvome ir pradėjome ekskursiją po nuostabiąją Rigą. 

Kai atvykstu į Rigą, visuomet vaikštome po senamiestį. Tačiau, tai ką pamačiau vėliau, prilygo euforijai. Tiesiog, niekada ten nebuvau, o mūsų gidas mums parodė visą miestą iš aukštai. Niekada net nebuvau girdėjusi apie tokią galimybę. Bet pasirodo, yra dar viena nuostabi vieta Rigoje, kurioje norėčiau sustabdyti laiką. Ir tai būtų 26- ame aukšte.

Jūs tik pažiūrėkite! Nerealus vaizdas! Pasirodo, ši vieta yra Radisson Blu viešbutyje, Sky bar terasoje. Viešbutyje, į 26 - tą aukštą pakilome liftu, kuris yra visas stiklinis ir kylant matosi visas miestas. Nerealu! O pačiame viršuje veikia baras su milžiniškais langais ir tikrai pasakišku vaizdu į miestą. Vakare, kai tamsu ir miestas šviečia... galėčiau stovėti prie lango ir nemirksėdama stebėti šį vaizdą... Kol kas Rigoje, aukščiausioje vietoje buvau gal 17 ar 16 - am aukšte? Nacionalinėje bibliotekoje, o čia pakilau beveik į dangų! Tai yra užburiantis vaizdas. Ir viską aplink pamiršti. Žiūrėjau tiek, kad, pasirodo, likau viena, vos neatsilikau nuo grupės :D 

Bet žinoma, viskas ties tuo nesibaigė. Mūsų vakaro kulminacija buvo baletas ,,Spragtukas" Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Balete buvau gal tik vaikystėje, tad tai atrodė, vėl kaip naujas potyris. 

Ložės, balkonėliai, sunkios masyvios raudonos užuolaidos, aukso elementai, ištaigingi sietynai... Gyvas orkestras, milžiniška arfa, nepakartojami kostiumai... Tai buvo tokia graži ir tobula akimirka. Atrodo, kad baletą visi žiūrėjo išsižioję iš nuostabos. Šokiu perteikta pasaka, visa istorija, emocijos... Sunku, net apsakyti žodžiais, bet tai buvo aukštoji kultūra. Aukštasis menas. Tai, kuo reikia grožėtis, ką reikia gerti akimis, kuo turime žavėtis ir apie ką turime kalbėti. Prisiekiu, jei gyvenčiau mieste, kuriame būtų baleto teatrai, eičiau į juos kasdien. Jei niekada nebuvote balete, jūs turite tai pamatyti! Tebūna tai jūsų šių metų tikslas. Nes, pažadu, kai pabūvosite balete, užsidegsite taip, kad negalėsite sustoti! Aš labai džiaugiuosi, kad gyvenime galiu pasirinkti, kad turiu galimybę pamatyti tokius dalykus! Tai buvo nuostabu! Šokiai, kūno plastika, judesiai, mimikos - buvo stulbinamai gražu!

Tačiau visos pasakos baigiasi, kaip ir šis įrašas apie pasakišką Rigą. Tikiuosi, labai neišsiplėčiau ir Jums patiko mano nuotykiai! Visada laukiu Jūsų nuomonės komentaruose! O dabar, kur keliausim toliau? :)

Aš vis nepaleidžiu minčių apie pasaką Spragtukas, netgi norėčiau vėl ją perskaityti! Nors tai buvo baletas visai šeimai, tačiau man jis labai nušvietė akis ir protą, ko kartais labai labai reikia, kad pasijustum geriau!

Su meile, Gabrielė