2020 m. sausio 27 d., pirmadienis

Akselis Miuntė. Knyga apie San Mikelę

Norėčiau skaityti tik geras knygas. Tik tas, kurios kažką palieka, bet vis grįžtu prie įvairaus šlamšto. O kodėl? Todėl, kad nusprendžiau perskaityti savo turimas knygas, o jų visa galybė. Ir tikrai visokios! Nekantrauju knygas prasivalyti, noriu pasilikti tik geras, o kitas parduoti ar apsimainyti. Žinoma, neatmetu galimybės ir keletą į knygų namelį nunešti, gal kam pravers. Taigi, kai skaitau menkavertes knygas, ateina noras nusverti svarstykles ir perskaityti kažką protingo. Todėl paprašiau mamos, kad paimtų knygą apie San Mikelę iš bibliotekos. Prisimenu, jog mama lankėsi San Mikelėje ir kalbėjo apie šią knygą, tad nusprendžiau ir aš perskaityti.



Taigi, vis verkšlenu, kad negaliu keliauti, nes vaikelis tik gimė ar atostogų negaudavom, remontuose gyvendavom ir panašiai. Nieko nepadarysi kol kas, svajonių daug, o galimybės ribotos. Taigi, kas belieka, tik skaityti apie keliones, gražias vietoves, įsivaizduoti tą aprašomą vandens žalumą, smėlio baltumą ar žmonių gerumą... Nežinojau knygos istorijos, žinojau tik tiek, kad ji apie Kaprio salą. Kai mano rankose atsidūrė ši, pripažinkim, senučiukė knyga (o senos knygos man irgi labai patinka), jau svajojau, kaip mintimis nusikelsiu į Kaprį, bet pasijaučiau šiek tiek apgauta, nes visa istorija buvo apie gydytoją ir jo darbą bei gyvenimą. 

Tik nepagalvokite, jog tai labai blogai. Knyga skaitėsi labai lengvai. Labai daug sakinių buvo italų kalba, tad buvo įdomu skaityti itališkai ir žiūrėti į vertimą. Daugelis kritikų kalba, kad aplamai, ši knyga yra lyg autobiografija, kadangi knygos autorius taip pat buvo gydytojas, gyveno San Mikelėje ir daugelis knygos įvykių - autoriaus gyvenimo atspindys. 

Tikrai buvo labai įdomu skaityti, nors ir nesu itin medicinos gerbėja, bet tiek visokių įvykių įdomių, knygos veikėjui, nutiko! Net nepagalvotum. Ir kai pagalvoji, kiek reikia tiems gydytojams visko iškęsti, o knygoje dar laikas, kuomet žmonės sirgdavo maru ar šiltine, o turtingesni važinėdavo karietomis. Visgi, likus trečdaliui knygos, sulaukiau San Mikelės. Nors man puikiai tiko ir siužetai apie įvairius gydytojo ligonius. Bet, knygos veikėjas, ilgai svajojęs, nusiperka San Mikelę - tokį pastatėlį apgriuvusį Kaprio salos aukštybėse. Ir tuomet prasideda vilos puoselėjimas, sodo gražinimas. Name apsigyvena įvairūs gyvūnai ir net lemtingasis sfinksas, kuris pasirodo sapne, atgabenamas į San Mikelę. Žymusis sfinksas, prie kurio galybė turistų fotografuojasi, tame tarpe, svajoju ir aš vieną dieną ten atsidurti. Atsistoti šalia šios šaltos mitinės būtybės ir kartu tyliai pažvelgti tolyn, į žydrąjį vandenį. Vieną dieną arba sapnuose.

Taigi, pati knyga buvo tikrai įdomi, be jokių dramų. Sunku būtų net siužetą nupasakoti, kadangi čia vieno žmogaus gyvenimo detalės. Tačiau skaitant apimdavo tokia ramybė, gerumas. Visgi, šią knygą tikrai rekomenduočiau perskaityti medicinos mylėtojams ar tiesiog tiems, kurie mėgsta gražias knygas, o gal tiems, kurie svajoja nuvykti į Kaprio salą arba ten jau buvo. Manyčiau visai kitokia kelionė būtų į šią vietą, perskaičius šią knygą.

Mano vertinimas 9 iš 10.
Puslapių skaičius: 361 psl. 

Gabrielė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą