Ši vasara tikrai buvo nuostabi, su daug nedidelių išvykų, puikiu oru ir gera kompanija. Tokį vieną vasaros savaitgalį su draugais nutarėme aplankyti Neringą. Kuršių Nerijoje esu buvusi labai seniai - prieš dešimt metų (wow, toks skaičius gan gąsdina, nes atrodė, kad visai neseniai), bet tada ir įsimylėjau šį kraštą. Kontrastai tarp įprasto Lietuvos kraštovaizdžio ir tarp Kuršių Nerijos tokie didžiuliai, kad tiesą sakant, iš tiesų, čia pasijuntu lyg ne Lietuvoje. Tai unikalus kampelis, kurį tiesiog privalu pamatyti, nes kraštovaizdis ir čia labai greitai keičiasi bei nyksta.
Tad, keliaujam?
Pirmasis mūsų sustojimas - Juodkrantėje. Čia apsilankėme Raganų kalne. Tai medinių skulptūrų parkas, kuriame yra ne tik raganos, bet ir daug kitų tautosakos herojų. Skulptūros ne šiaip kalne, o ant didžiulės parobolinės kopos. Tikrai mistiška vieta, net nepastebi, kaip čia prabėga laikas.
Vos išvažiavus iš Juodkrantės yra Kormoranų ir Pillkųjų garnių kolonijos peryklos. Kormoranų kolonija yra viena didžiausių Europoje ir nuolat didėja. Atsimenu, pirmąjį kartą lankantis čia, paukščių ir sunaikinto miško buvo žymiai mažiau. Dabar kormoranų nudeginti medžiai matėsi ir vos persikėlus į Kuršių Neriją. Kolonijos perykla atrodo kaip iš fantastinio filmo apie pasaulio pabaigą.
Toliau keliaujame aplankyti Naglių gamtos rezervatą. Kaip sudėtinga buvo rasti, kur palikti mašiną! Norinčių į kopas - daug, o aikštelė mašinoms tokia mažytė, kad gauti vietą gali tik laukdamas. Naglių gamtos rezervate yra pažintinis takas per mirusias kopas. Čia išties jausmas lyg kokioje dykumoje. Kopos milžiniškos. Ir nors per smėlį sunkiau eiti, verta eiti iki pat galo, vaizdas atsiveria įspūdingas į Kuršių marias. O apsisukus, tolumoje atsiveria vaizdas į jūrą. Atima žadą, nuostabu. Tai labai unikali vieta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tad tikrai būtina pamatyti. Naglių rezervate yra ir užpustytas Naglių kaimas, kuris dabar giliai po smėliu. Sunku suvokti, kad po šiomis milžiniškomis kopomis esti ištisas kaimas, dar sunkiau suvokti, kaip smarkiai supustytos kopos, kad žmogus pralaimėjo kovą su smėliu ir vėju (rezervato lankymo mokestis 1 eur.).
Trumpam sustojome žvejų kaime - Pervalkoje. Nedidelis, ramus kaimas, tobulas poilsiui, kai norisi ramybės. Čia šiek tiek pasivaikščiojome Kuršių marių pakrante. Sutikome kormoranus, kurie visiškai nebijo žmogaus, gali juos paliesti, eiti jiems iš paskos, o jie net neskrenda. Pirmą kartą iš taip arti pamačiau ši paukštį.
Na ir mūsų paskutinis sustojimas šią dieną - Nida ir joje esanti Parnidžio kopa. Labai aukšta, todėl nuo jos atsiveria neapsakomas vaizdas. Matosi ir Nidos miestas ir marios, ir kopos, ir tolumoje esanti Karaliaučiaus sritis. Aikštelėje yra saulės laikrodis, kuris rodo tikslų laiką, mesdamas šešėlį.
Apsilankėme ir pajūryje - užkandome Kupole, kuris yra labai jaukiai dekoruotas. Būtent grįžtant į centrą išbandėme Tuk tukus, motorines, trirates transporto priemones - taxi. Žiauriai jie juokingi, keisti, bet smagūs. O kaip krato ir barška važiuodamas. Bet buvo labai smagu. Vien dėl įdomumo jais faina pasivažinėti.
Po intensyvios dienos, vakarienės įsikūrėme savo nakvynės vietoje - jachtoje. Taip, pasirinkome atrakciją ir apsigyvenome ne viešbutyje, o laive. Visą naktį klausytis vandens, siūbavimo, man labai patiko. O atsikėlus pats geriausias vaizdas - į Parnidžio kopą ir ramiai vandenyje besisupančias jachtas. Patiko ir tikrai nesigailiu, kad nepasirinkome patogesnio viešbučio, bet leidomės į tam tikrą nuotykį. Patarimas jums - nesisakykite apgyvendinimo per booking'ą, nes būtent per jį mes permokėjome apie 40 eur, nes vietoje, laivo nuoma buvo žymiai pigesnė.
Kitą dieną, ryte, mūsų laukė pasiplaukiojimas po marias iki pat Parnidžio ir mirusių kopų (kopos apaugusios augmenija). Visą valandą grožėjomės vaizdais iš vandens. Puikus ir mūsų kapitonas - papasakojo labai įdomių istorijų. Labai patiko, tad rekomenduoju ir jums pasižvalgyti į Nidą, jos kopas iš vandens (kiekvienam kainavo po 10 eur.).
Pusryčiams pasirinkome kavinukę ,,Kuršis". Pasirinkome pagal Trip Advisor atsiliepimus ir žinokit, tikrai, labai patiko! Jauku, maistas skanus ir nebrangus (jeigu neklystu salotos, varškė ir sultys kainavo iki 10 eur.).
Dar pasivaikščiojome po Nidą, užsukome į bažnyčią (kokia graži čia būtų vestuvių ceremonija!), nukeliavome prie švyturio, radome apžvalgos bokštą. Pasipliuškenome jūroje ir pasideginome.
Atradome pačią jaukiausią kavinukę - FISHERIA. Jau tokia jauki, tinkanti prie kurorto. Dominuoja melsva spalva, jūros, žvejybos akcentai. Labai jauku. Čia užsukome tik išgerti kavos ir suvalgyti ledų. Turiu pagirti, jų naminiai ledai su uogomis yra kažkas dieviško.
Trumpai apie pačią Nidą - tai pats tobuliausias Lietuvos kurortas. Tokia ramybė, jokio triukšmo, švara, tvarkingumas. Net nesinori grįžti nei į Palangą, nei į Šventąją. Tik į Nidą. Gal ir gaunasi brangiau, nei kiti kurortai (persikėlimas į Neringą - 13 eur, taršos mokestis 20 eur, o apgyvendinimo paslaugos brangesnės.), bet per porą dienų tiek pailsėjau psichologiškai, kad, atrodo, būčiau ilsėjusis porą savaičių.
Nida turi savo žavesį. Vėtrungės, švyturiai, kopos. Tai nepaprasta. O tuo labiau - mums neįprasta. Tad, Nida, iki, aš dar čia sugrįšiu, ir, tikiuosi, nebe po 10 metų, bet kitąmet!
JUSTINA
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą