Į Švediją kruiziniu laivu

Ta akimirka, kai kraunuosi daiktus, yra viena mano pačių asmeniškiausių akimirkų. Keletas daiktų, kurių reiks trims dienoms... Galbūt tai daiktai, kurių visų man užtektų gyvenime, juk mes pripratę taip save apsikrauti. O kai jau jie su manimi, metas į kelionę. Keliaukite su manimi! Automobiliais, laivais ir autobusais. Keliaukime mintimis, duok man savo ranką ir aš tave vesiu visą savo kelionę. Gal jau ten teko būti, tad bus smagu viską prisiminti, o jei keliauji pirmą kartą, čia rasi įvairių rekomendacijų. 

Taigi, VAROM į Švediją? 

 RYGA - STOKHOLMAS - SIGTUNA - RYGA

 Taigi, keliaukime kruiziniu laivu iš Rygos. Meluočiau, jei sakyčiau, kad kruizinis laivas, plaukiantis iš Rygos yra milžiniškas ir prašmatnus. Taip galbūt buvo prieš daugelį metų. O gal toks jis man pasirodė, kai pirmą kartą leidausi į šią kelionę dar 2012 metais? Taigi, jau praėjo šešeri metai, o jausmas toks, lyg būčiau plaukusi laivu praeitą savaitę. Turbūt, kad ir kaip giliai pasislepia mūsų jausmai, patirtis ir įspūdžiai, užtenka juos šiek tiek paliesti ir jie suplasnoja pačiais didžiausiais sparnais. Ir štai, aš prisimenu viską - kaip įeinu į pastatą, pakylu laiptais, nuskenuoju savo kortelę ir leidžiuosi ilgu tuneliu link jūros valdovo - laivo ,,Romantika". Kaip visada mus pasitinka mergina su fotoaparatu ir liepia šypsotis (norintys, vėliau galės šią nuotrauką įsigyti laive, žinoma, mokamai). Žengiant metalo ir stiklo tuneliu, jo pabaigoje, mus pasitinka laivo personalas ir prašo parodyti bilietus. Nusišypsoję vieni kitiems, patraukiame su kolege į savo kajutę. Mums pasisekė, kajutė 8 denyje ir net A klasės (labai norėjau kajutės su langu, kad galėčiau žiūrėti į nenugalimą jūrą). Laivyno komanda mus pasitiko su sveikinimu ir šokoladu. Kaip gražu iš jų pusės!

Kajutė visiškai nepasikeitusi, kaip ir prieš šešeris metus. Tik tuomet plaukiau kajutėje be lango. Tačiau visur labai tvarkinga, švaru ir tikrai gan jauku, kaip tokioje mažoje patalpoje. 

Pasidėjome savo daiktus, trumpam įsikūrėme ir tuomet keliavome vakarieniauti. Pusryčiai ir vakarienė laive yra švediškas stalas, tad imi ką nori ir kiek nori. O viskas atrodė labai įdomu ir norėjosi visko paragauti. Dalinuosi nuotrauka iš Instagram.

 Aš esu visiška lašišos gerbėja, tad, žinoma, ji man buvo skaniausia. 

 Šiame vadinamame ,,Grand Buffet'e" teikiami pusryčiai ir vakarienė. Vakarienės kaina gan aukšta - 37 eur. Tačiau maisto pasirinkimas labai didelis, taip pat labai daug desertų ir gėrimų, taip pat yra galimybė sėdėti prie lango ir žiūrėti į praplaukiančius vaizdus. Pati aplinka labai jauki, visur tvarkinga, stalai gražiai padengti. Dažnai vaikšto padavėjai ir surinkinėja purvinus indus.

 Visada pasiduodu puodeliui kavos ir desertams. Paragavau dviejų rūšių tortų, tačiau didelio įspūdžio man jie nepaliko. Labai apsisaldinau sau gyvenimą. O štai vėliau, sočios ir laimingos patraukėme į kajutę. Dar išeidamos iš restorano įamžinome virtuvės Kalėdų eglutę. Originalu tiesa?

Bet tai nereiškia, kad vakaras baigiasi. Pavakarieniavusios, keliavome į parduotuves. Jų laive nėra labai daug, tačiau čia puiki proga įsigyti kvepalų už mažesnę kainą. O kadangi keliavome dar prieš Kalėdas, reikėjo paieškoti ir dovanų, ir suvenyrų. Kai jau išleidome pusę pinigų, keliavome į koncertų erdvę.

Vakarais čia tikrai neliūdna. Vyksta įvairios programos su pasirodymais, taip pat visus pritraukia loterijos, kurių metu gali išlošti labai gerų prizų. Tereikia prieš tai nusipirkti bilietėlį už 3 eur., o laimėti gali: kruizą, firminius kvepalus, saldainių, kosmetikos rinkinių, Swarovski papuošalų, puikių laikrodžių, žaislų vaikams ir pan. Iš tikrųjų labai įdomu stebėti, kaip žmonės eina ir išsirenka dovanas. 

Pažiūrėjome tiesiog puikius pasirodymus. Na, o visą laiką sėdint jautėsi visai nemažas laivo siūbavimas. Tačiau ilgai vakaroti nesinorėjo, tad grįžome gan anksti į kajutę. Buvome visai pavargusios, nes dar iš ryto pusę dienos buvome darbe, o dar pati kelionė šiek tiek išvargino, tad, kad nebūtume tokios nuvargusios, dar prieš miegą užsidėjome paakių kaukes. Juk norėjome rytą atrodyti puikiai! Ir dar vienas smagus nutikimas, kaip aš ploviau galvą miniatiūriniame duše. Taip jau buvo, kad norint, jog vanduo bėgtų, reikėjo pastoviai laikyti tokį atkimštą kamštuką (gal pas mus buvo sugedęs, neįsivaizduoju), tai šiuo atveju man jau net reikėjo trečios rankos, nes su savo dviem laikiau dušo galvutę ir kamštuką. Žodžiu, tikra ironija, bet nėra nieko neįmanoma! Po visų procedūrų nuėjome miegoti. Tiesa ta, kad, aš labai prastai miegu, jei girdžiu kokius pašalinius garsus. O kur dar visai smarkiai siūbuojantis laivas! Tad mano miegojimas buvo su prabudinėjimais kas valandą ir su žiūrėjimu pro langą. Vis prabusdavau, pažiūrėdavau žemyn į tamsų vandenį... Jūra, kur tu mus neši? Vienu momentu buvo labai smarkiai pakilęs vėjas ir laivą taip išsiūbavo, kad visai nebesimiegojo. Ir ne dėl to, kad man būtų negera, ne, man taip patiko tas smarkus siūbavimas! O naktis juk ne begalinė. Greitai pradėjo švisti ir išaušo nauja diena.

Jei pirmą dieną per rūką pro langą sunkiai ką nors įžiūrėjau, tai šįkart viską puikiai mačiau. 

Labas rytas, Baltija. Labas rytas, salos. Sveikas, Stokholme!

Ir, atrodo, galėčiau žiūrėti ir žiūrėti į tolius, į ledinį vandenį, namukus, pro kuriuos kasdien praplaukia laivai. Koks nuostabus būtų vaizdas, žiūrint pro namukų langus...
Paskubomis susiruošėme ir išėjome pusryčiauti į tą patį bufetą. Pusryčių kaina daug mažesnė - 11.50 eur. Taigi, kas pusryčiams? Juk laukia ilga diena.

Mano maisto nuotraukos visai nemeniškos, nes pamiršau fotografuoti, o atsiminiau tik įpusėjus, ups...

Šįkart atsisėdome prie pat didelio lango, kad galėtume stebėti, kaip įplaukiame į uostą, kaip keičiasi miesto vaizdas...

Po pusryčių skubėjome į kajutę susirinkti daiktų ir pasiruošti išlipti. Juk mums buvo numatyta ekskursija, šiek tiek po Stokholmą, o paskui į patį seniausią Švedijos miestą - Sigtuną. Taigi, keliaujame autobusu!

 Stokholmas... šaltas ir niūrus... Ko norėti, juk gruodis! Šalta visiems, o jei dar dvelkia dulksna. 

Tačiau šis miestas stebina savo architektūros didybe. Galbūt šaltoms sienoms žiema šiek tiek tinka.

Tas pažįstamas triukšmas ir mašinų gausmas, tūkstančiai žmonių su savais gyvenimais. Ir dar daugiau šunų. Tiesa, vos ne kas antras žmogus vaikšto su šunimi, o kiti net su keliais! Jei pas mus akys prie to nepratę, ten atrodo, kiek žmonių, tiek visi turi po šunį, visi vaikštinėja, vedžioja šunis, bėgioja krosiuką. Nespėju dairytis. Kitokios šunų veislės, gatvės, pastatai, transportas... Bet čia ilgai neužsibūname, vykstame į Sigtunos miestelį. O jame būti dar neteko, tad intriguoja!

Sigtunos miestelis pasiekiamas maždaug už 50 km. Tad vykstame į Švedijos gilumą. Aplinkui visur žiemos pilkumas, akmenys, kurių čia labai daug, ištisos akmenuotos sienos, ilgi tuneliai, nemažai tamsos. Bet ta prietema savotiška ir pažįstama kaip geriausia draugė. Juk ir mes labai mažai matome saulės. 

Taigi, su autobusu vykome į Sigtuną. Čia miestelis visiška sostinės priešingybė - aplinkui tyla, ramybė, beveik jokių žmonių. Ir kurgi mes pirmiausia apsilankėme? O gi kapinaitėse ir šalia bažnyčios griuvėsių. Dievinu griuvėsius! Vis šiokia tokia mistika.

Tikrai norėčiau papasakoti apie viską daugiau, tačiau mūsų ekskursija buvo rusų kalba ir, žinoma, aš nelabai ką supratau, ypač įvairius istorinius terminus ir religijas. Ech, gaila...



Ir jeigu jums nepatiko jūsų miesto eglutė, pažiūrėkite kaip eglutes puošia švedai. Atrodo, paprastumas čia laimi. Ir net nereikia šimtų tūkstančių!

Vėliau keliavome tokia siaura gatvele, kurioje pilna medinių namelių su įvairiomis parduotuvėmis. Per Kalėdas ši vieta tampa tokia jaukia, pilna žmonių.

 

             O kaip man patiko ši nuotrauka! Jūs tik pažiūrėkite į švedą ir jo kalėdinį šunį!

 Pasivaikščioję šia gražia gatvele, nukeliavome ir prie pat Melerno ežero. Jis man priminė mūsų miestą.

Lauke praleidome gal dvi valandas, bet mums užteko, kad spėtume sušalti. Gerai, kad mūsų jau laukė autobusas ir mes iškeliavome atgal į keltą, kur mūsų jau laukė vakarienė.

Visus visada traukia maistas, tiesa? Mmmm ir dabar neatsisakyčiau tų pyragėlių...

Taigi, pavakarieniavusios grįžome į kajutę. Nusprendėme, kad vakare ilgiau pasiklausysime koncertų, pasivaikščiosime po laivą. Ir kas įdomiausia, dar nusprendėme prisiklijuoti blakstienas.

Aš jas taip ilgai turėjau, vis taupiau kokiai progai. O kada vėliau jei ne dabar? Tad mergaitiškai praleidome vakarą, pasidarėme makiažus ir iškeliavome pasižiūrėti pasirodymų ir koncertų.

Koncertą stebėjome gan ilgai, todėl, kad.... salėje beveik nebuvo žmonių! Mes vis svarstėme, tai kur žmonės? Ir kad grupė nedainuotų sienoms, žiūrėjome jų koncertą. O po jo, grįžome į kajutę miegoti. Žinoma, aš kaip visada, puoliau prie lango pasižiūrėti kaip plaukiam ir žiūriu, kažkas labai ryškiai šviečia. O tai kitas kruizinis laivas plaukiantis pro šalį - Isabelle! Tas šviečiantis laivas tamsoje atrodė labai gražiai!

Ir greitai vėl išaušo rytas! Sveika, Ryga!

Vėl lekiam pusryčiauti, šįkart prabangiau ,,Grill house". Pusryčių kaina 17.50 eur. Rytą jus pasitiks padavėjas su šampano taure. Tai vienintelis skirtumas, kuo skiriasi pusryčiai nuo bufeto. Tiesą sakant bufete buvo dar daugiau erdvės ir vietų prie lango.

 

O kai jau tiek privalgėme, galima keliauti namo!

Oi, tikrai nelengva buvo parašyti šį įrašą, kai buvo padarytos 1212 nuotraukos. Bet tikiuosi jums patiko ir radote ką nors naudingo. Jei abejojate ar keliauti su kruizu, nebijokite ir kraukitės lagaminą! Jūsų laukia daugybė potyrių!

-Gabrielė