Miestas pastatytas ant vandens, turintis daugiau nei keturis šimtus tiltų. Su svajingai plaukiojančiomis gondolomis ir gondolininkų traukiamomis dainomis. Miestas pilnas architektūrinių ir istorinių paminklų. Apie ką kalbu? Taip, tai nuostabioji Venecija. Šis Italijos miestas labai ilgą laiką buvo tas, kurį troškau aplankyti.
Veneciją atradau dar vaikystėje, mamos knygose, kurios sužadino vaizduotę. Tai miestas, kuris pasiliko mintyse ir nuolat kirbėjo širdyje. Žinojau, kad kada nors gyvenime žengsiu siauromis ir painiomis Venecijos gatvėmis, pamatysiu Atodūsių tiltą, žvelgsiu į Didįjį kanalą nuo Rialto tilto. Plauksiu gondola saulei leidžiantis, o gondolierius virpins širdį daina.
Taip, Veneciją pamilau iš knygos... Gaila tai, kad kiek begalvočiau, nepamenu kokia tai buvo knyga. Mielai ir dabar dar kartą perskaityčiau.
Aplankius miestą, ne viskas buvo taip, kaip vaizduotėje, gondolieriai dainų nedainavo, o išmaniai kalbėjosi tarpusavyje laisvų rankų įranga. Minios turistų buvo užplūdusios gatves. Bet vis tiek - Venecija atimą žadą. Ir tikrai nepalieka abejingų. Tai miestas, į kurį būtinai dar kartą sugrįšiu.
Prieš nuvykstant į Veneciją, vis iš pažįstamų pasigirsdavo sakant tai, kad Venecijoje labai smirda dumblu. Jau vykau su ta minimi ir nusiteikusi, kad kvapas gal ir nebus geras, tačiau jokio kvapo nebuvo! Nei dumblo, nei vandens. Galbūt kvapas būna tik tam tikru sezonu?
Kelionė į Veneciją tikrai patiks pasiplaukiojimo mėgėjams, nes iki miesto tenka plaukti laivu. Mums kelionė užtruko apie 30 min. Pasiplaukiojimas ryte buvo tikra atgaiva labai karštą rytą.
Jeigu vyksite, turėkite mintyje, kad įvažiavimas į Veneciją yra mokamas - 12 eur. vienam asmeniui.
Jeigu vyksite, turėkite mintyje, kad įvažiavimas į Veneciją yra mokamas - 12 eur. vienam asmeniui.
Ką pamatėme mieste?
Dožų rūmai (Palazzo Ducale). Čia kadaise buvo įsikūrusi miesto valdžia, o dabar čia veikia muziejus. Gaila, turėjome ne tiek daug laisvo laiko ir čia nueiti nebespėjome. Bet jei kada dar lankysiuosi Venecijoje, tai būtinai aplankysiu muziejų, nes jame sukauptas visas miesto meno palikimas, istorija. Dožų rūmai įspūdingi ir išorėje, juos puošia ornamentai ir didžiulės kolonos.
Visai šalia yra Atodūsių tiltas. Kai buvau maža ir knygose pirmą kartą apie jį paskaičiau, įsivaizdavau kiek kitaip. Didesnį, ilgesnį. Jis jungia Dožų rūmus ir kalėjimą, į kurį būdavo vedami nusikaltėliai. Knygose būdavo pateikta kiek kitaip, kad atodūsių tiltas vesdavo į mirtį. Ir, kad pro čia esantį nedidoką langelį, nuteistasis paskutinį sykį galėdavo pažvelgti į Veneciją ir atsidusdavo. Nuo to kildinamas ir pavadinimas.
Einant toliau, žadą atimanti, vienintelė mieste Šv. Morkaus aikštė (Piazza San Marco). Didžiulė ir labai graži, pagrindinė miesto aikštė, čia stūkso įspūdingos architektūros pastatai, įsikūrusios lauko kavinukės. Skraido būriai balandžių ir žuvėdrų, kurios tokios drąsios, kad bandė mums iš rankų atimti maistą. Tad galbūt reiktų jų kiek saugotis.
Šv. Morkaus aikštėje stūkso to paties vardo, įspūdingoji, Šv. Morkaus bazilika (Basilica San Marco), pastatyta IX amžiuje. Bazilika dekoruota marmuru ir mozaikomis, su didžiuliais kupolais, net negali atsigrožėti ir akys krypsta vis į ją. Tai tikras miesto simbolis, stovintis aikštėje jau daugiau nei tūkstantį metų. Gidas pasakojo, kad bazilika yra neįkainojama ir net apytikriai neapskaičiuojama jos vertė. Bazilikos vidaus skliautai su mozaikomis dekoruoti auksu, tačiau viduje labai tamsu. Bazilikoje yra altorius, dekoruotas brangakmeniais ir auksu (jų iš viso panaudota 2500 vnt!!!). Patikėkit, gražesnio, įspūdingesnio kūrinio nesu mačiusi. Altorių sukūrė bizantiečių meistrai, tad ar galite patikėti kiek amžių jis jau matė?
Tik turėkite mintyje, kad einant į baziliką turite tinkamai apsirengti - vengti trumpų sijonų, šortų ir nuogų pečių (pati vos buvau įleista dėl trumpoko sijono). Pačios bazilikos lankymas yra nemokamas, tačiau norint pamatyti altorių, tenka susimokėti 2 eur. Prie įėjimo į baziliką, buvo nusidriekusi tokio ilgio eilė, kad maniau, pralauksime joje kokias porą valandų. Tačiau eilė judėjo stebėtinai greitai, ir į baziliką patekome po 20 minučių.
Aikštėje į dangų kyla Kompanilė (Campanile). Tai bokštas esantis Šv. Morkaus aikštėje. Aukščiausias pastatas (99 metrai) mieste, jame yra įrengta apžvalgos aikštelė.
Dar viena įžymybė mieste - Rialto tiltas (Ponte di Rialto). Žymusis 16 amžiaus tiltas yra kiek tolėliau nuo aikštės, šalia turgaus. Tai vienas lankomiausių Venecijos objektų. Ir tai labai gerai matosi, nes padaryti nuotrauką, beveik neįmanoma, dėl milžiniško kiekio turistų. Rialto tiltas kerta Didįjį kanalą, kadaise tai buvo vienintelis tiltas, kuriuo pėsčiomis buvo galima patekti į kitą kanalo pusę. Pats tiltas įspūdingas, puoštas arkomis. Gražiausiai tiltas pasimato plaukiojant gondola.
Manau, būtina lankantis Venecijoje paplaukioti Gondola. Nes tai vienintelis miestas pasaulyje, turintis šias unikalias valteles. Ja plaukiojant Didžiuoju kanalu atsiveria patys gražiausi vaizdai ir architektūra. Plaukiant patenkate į tokius mažus kanalėlius, kad atrodo, neįmanoma gondoloms net prasilenkti. Labai patiko, įdomi patirtis. Aišku, tai nėra pigu, gondola kainuoja 100 eur. 30 min., ir talpina šešis žmones.
Gondolininku tapti gali ne kiekvienas, čia yra gilios tradicijos, tad jais būna tik venecijiečiai ir tik vyrai, kuriems teisę į gondolą perleidžia gondolininku buvęs tėvas. Vienintelė moteris gavusi gondolininkės titulą, buvo tik dabar, visai neseniai, bet šio darbo nebedirba. Senovėje gondolų buvo labai daug, dabar yra nustatytas griežtas skaičius - 425. Anksčiau gondolos buvo įmantriai išdailintos, su brangakmeniais, auksu, brangiais audiniais. Tik XVI amžiuje buvo duotas įsakymas, kad visos gondolos būtų juodos ir vienodos be jokios puikybės ir turtų demonstravimo. Tad tokios liko ir dabar. Visas gondolas puošia metalinis išsikišimas, vaizduojantis visas šešias Venecijos dalis.
.
Venecijos gatvelės ypač mielos, kai kurios tokios siauros, kad gali eiti vos vienas žmogus. Yra gatvių, kuriose įsikūrusios tik dizainerių parduotuvės, į kurias labai viliojo užeiti, bet vis gi, dizainerių namai, dar tikrai ne pagal kišenę, bet pasižvalgyti po vitrinas - nuostabu.
Lankantis Venecijoje, aplankėme ir šalia esančias salas. Pirmiausia, apie pusvalandį plaukėme laivu iki Murano salos. Ši sala garsėja savo stikliais amatininkais ir stiklo dirbiniais, kurie čia šiuo amatu verčiasi jau nuo XIII amžiaus. Murano saloje kuriami dirbiniai ir dabar garsėja visame pasaulyje.
Mes buvome ir stiklių pasirodyme, kurie parodė, kaip vyksta gamyba. Žiūrint iš toli, atrodo taip paprasta, bet išties tai sudėtingas darbas, pavojingomis sąlygomis. Iš stiklo nulipdytas ir pastatytas stiklinis arkliukas, kaip mat sudegino į pelenus prie jo priglaustą popieriaus lapą.
Visa sala nusėta stiklo dirbiniais prekiaujančiomis krautuvėlėmis. Yra kavinukių, miestelis gražus, jaučiama ramybė, o ir turistų žymiai mažiau.
Toliau plaukėme į Burano salą. Šį žymi savo spalvotais namų fasadais ir nėriniais. Miestelis jau iš toli atrodo įspūdingai dėl įvairiausių spalvų, nors nėra architektūros šedevrų. Labai jauki ir miela sala. Kiekvienas namas yra kitokios spalvos ir negalima labai lengvai jų persidažyti - reikia gauti leidimą. Pats miestelis po Venecijos atrodo skurdžiau, nors yra labai gyvas ir tikras. Sala garsėja savo nėriniais, čia yra net nėrimo mokykla. Visur krautuvėlėse galima įsigyti garsiųjų Burano nėrinių.
Šios dienos kelionė paliko didžiausią įspūdį, galbūt todėl, kad labiausiai ir norėjau pamatyti. Iš Burano salos vėl laukė pusvalandis laivu. Tad šią dieną pasiplaukiojom iki soties. Bet tai nuostabu.
Per visas atostogų dienas, buvau nusprendusi, kad kiekviename mieste, privalau paragauti ledų. Gelato, atsivalgyti būtina. Visada maniau, kad tai ledai, tokie kaip ir pas mus, bet dabar žinau koks milžiniškas skirtumas yra. Tai pats skaniausias šaldytas desertas! Gelato išragavome įvairiose ledainėse, ir gido rekomenduotose, geriausiose ledainėse (kur už porciją tenka susimokėti ir apie 5 eurus), ir paprastesnėse. Tad ledų kainos labai įvairios, mano valgyti svyravo nuo 1.5 eur iki 5 eur. Tad per atostogų savaitę ledams išleidau daugiau, nei per mėnesį Lietuvoje. Tačiau ledai vienas mėgstamiausių desertų, kurio niekada neatsisakau. Tad štai kokia galerija ledų, kuriuos dar pavyko įamžinti. Dabar žinau, kad patys pačiausi - citrininiai.
Na, ir keletas skanumynų...
Na, ir keletas skanumynų...
JUSTINA
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą