Pasaulio autoritetas

Sveikos, brangiosios! Aš labai norėčiau pasidalinti su Jumis tekstu, kurį parašiau, gal prieš 4 metus? Visai neseniai atsiminiau, kad buvau tokį parašiusi. Jis apie žmonių princesę! Tikiuosi, rasite bent dalelę sau! Enjoy!

Įžymybė, kuri turėtų būti pavyzdžiu viso pasaulio merginoms

  Maža mergaitė per gimtadienį nori būti princese. Užaugusi ji laukia savo princo, atjosiančio pas ją ant balto žirgo, o visas gyvenimas turėtų vykti lyg pasakoj su laiminga pabaiga: „ilgai ir laimingai gyveno“. Mergina, svajoja gauti didžiulį glėbį rožių iš savo gražuolio vaikino, arba būti išrinkta išleistuvių “karaliene”. Suaugusi moteris trokšta būti geidžiama vyrų ir išlikti amžinai jauna. Motina nori, kad jos dukrytė būtų pati laimingiausia pasaulyje ir kad turėtų viską, ko trokšta jos maža širdelė. Kiekviena mama norėtų, kad jos mažoji princesė būtų laiminga. Tačiau iš kur atsiranda tokie įnoriai? Išties, mes esame taip arti pasakų. Ir tik keliems iš milijonų pasiseka tapti herojais, kuriuos stebi, jais žavisi, į juos lygiuojasi, juos dievina, jiems meldžiasi ir kurie yra viso pasaulio autoritetai. Tačiau būti princese tai dar ne viskas. Reikia daug atsakomybės, ryžto, proto, savigarbos, ištvermės, drąsos ar net dvasinės nelaisvės. Princesės gimsta ir tai jau istorija, o, kad žmonija jas atsimintų, reikia išskirtinumo. Būtent tokia buvo princesė Diana, kuri turėtų būti daugelio: mergaičių, merginų, moterų autoritetu. Tai moteris, turėjusi daugybę geraširdiškumo, laimės smulkmenose, drąsos ir dosnumo kitiems.  Visi kalbėdavo apie ją: ką ji rengdavosi, kur eidavo, kaip atrodydavo, ar ką pasakydavo viešumoje. Pasaulis jos neteko, bet ir dabar žmonės nepamiršta savo Princesės: apie ją kalba, ja gėrisi, myli, pasaulis ją žino, nes princesė Diana yra žmonių širdyse. Ji buvo ne pasipūtusi monarchė, o būtent Žmonių Princesė.

                Jaunam žmogui šiais laikais sunku surasti tinkamą autoritetą, arba tų autoritetų yra labai daug, tarp jų gali net pasiklysti. Visi šių laikų herojai: gražūs, turtingi, madingi ir populiarūs - vakarėlių žvaigždės, o kas gi tokiais nenorėtų būti? Tačiau mūsų laikų herojai - tušti ir per daug nudailinti, o pasiekimai jų – trumpalaikiai, nes jie susikoncentravę tik į save. Mes stengiamės į juos lygiuotis, juos kopijuojam, o jie kaip tyčia, anksti praturtėję, nesugeba susidoroti su greitai atėjusia šlove - perkrauti dėmesio ir liaupsių tampa visai nelaimingi, neretai pradeda naudoti alkoholį ir narkotikus, puikuojasi vis naujais meilės nuotykiais. Mūsų laikų įžymybės linkę imti, o ne duoti ar padėti, o jei ir suteikia pagalbą, tai tik garsiai afišuodamiesi, siekdami sau dar didesnės reklamos, o ne iš širdies. Princesė Diana – tai žmogus visai nesiekęs specialiai populiarumo, o gerumu sugebėjęs apglėbti visą pasaulį. Ji turėjo labai daug nuoširdumo, jos žodžiai nebuvo sumeluoti. Ji rūpinosi nuskriaustaisiais, todėl daugelis ją pradėjo vadinti “Motina Terese”. Diana nusipelnė viso pasaulio pagarbos. Nors ir negimė princese, ji ja tapo gyvenime, ir ne vien dėl santuokos su princu. Daugybė labdaros fondų, akcijų sergantiems vaikams, benamiams, rūpinimasis krūties vėžiu sergančiomis moterimis – tai darbai, kuriuos daro tik karališką širdį turintys žmonės. Kaip manote, kodėl visuose grožio konkursuose dalyvės barsto tuščius pažadus, jog rūpinsis benamiais, sergančiais vaikais, nuskriaustais gyvūnais ar pamirštais seneliais? Visi bando ištraukti tą kozerio kortą, su kuria galvoja sužaisiantys. Tačiau tai tapo taip nuvalkiota ir banalu, kad žmonės pradėjo tuo netikėti. Po renginio „Miss pasaulis“ Internete skriejo komentarai vienas po kito, jog labdaros ir pagalba nuskriaustiems tapo nuvalkiota, o pažadai akivaizdžiai tušti. Juk ne be reikalo. Tai todėl, kad tai buvo vienadienis melas siekiant laimėti ir pasireklamuoti. Argi tai ne bandymas kopijuoti princeses, kurios išties rūpinasi sužeistaisiais ir gyvenimo nuskriaustaisiais?

                 Šalia Dianos, deja, buvo vyras, kuris visiškai jos nepalaikė ir nemylėjo. Dianai tai buvo skaudžiausias jos gyvenime smūgis, nes atidavusi visą save vyrui, ji iš jo negavo nei meilės, nei palaikymo.  Bet tai jos nesustabdė. Ji jautėsi esanti nenugalima moteris. Negavusi iš vyro ir jo šeimos meilės, ji sugebėjo padaryti tokius darbus, kad ją imtų mylėti visas pasaulis. Diana dažnai lankė beviltiškus ligonius ligoninėse, juos apkabindavo, suteikdavo jiems paskutinę viltį, lankė benamius prieglaudose, nesikratė skurdo ir ligų išvargintų, paliegusių žmonių. Labai svarbus žingsnis Dianai buvo skirybų procesas, ji nepabūgo visos Karališkosios šeimos spaudimo, sužinojusi apie savo vyro išdavystę, atsisakė santuokos, o kartu ir visų garbingų titulų. Pagaliau ji tapo laisva, nebe suvaržyta karališkųjų tradicijų, toliau vykdė labdaringą veiklą. Diana pasirinko penkias labdaros sritis – Raupsuotųjų misiją, labdarą benamiams, Valstybinę sergančiųjų AIDS globą, Karališkąją Marsdeno onkologijos ligoninę ir Greit Ormond Strito vaikų ligoninę. Diana lankėsi karo nuniokotose kraštuose, buvo tikra misionierė. Ji turėjo tiek drąsos, jog nebijojo eiti per užminuotą minų lauką. Tai žmogus, nebijojęs nusiimti karūnos savo noru ir eiti pas visų pamirštus ir nuskriaustuosius. Žmonės ją gerbė, lygiavosi į ją,  kopijavo jos aprangos stilių, net šukuoseną. Be to, ji buvo puikus pavyzdys ir motinoms, nes Diana labai mylėjo savo vaikus. Jie buvo sunkiausiu laikotarpiu lyg ramstis palūžusiai princesei. Tai nuostabus pavyzdys šiuolaikinei merginai. Ji buvo karė, kuri nepasidavė depresijai, o nusprendė eiti į priekį bet kokia kaina. Nes ne karūnos spindesyje yra tikrasis karališkumas, o žmogaus  darbuose, begalinėje meilėje, kurios Diana  pati taip mažai sulaukė.  Grakštumas, rafinuotumas,  geri darbai, stiprybė, atsakomybė – štai iš kokios moters turėtų mokytis mergaitės. Diana – buvo moteris, kurią mylėjo visas pasaulis ir kurios niekada niekas nepamirš. Ji – moteris istorija,  moteris uola, į kurią telpa ir stiprybė ir moteriškumas. Ir visa tai ji pasiekė visiškai nepalaikoma savo vyro ir jo šeimos.

                Bum.. Avarija. Milijonai žmonių nuklojo gatves ir ambasadas gėlių ir ašarų takais. Tai nebuvo eilinė netektis. Pasaulis neteko moteriškojo autoriteto. Tačiau mokytis iš jos galime ir šiandien, todėl, kad tokie žmonės yra nepamirštami. Šiuolaikinė mergina turėtų išmokti iš princesės nepriekaištingo elgesio – nesikeikti, viešoje vietoje elgtis padoriai ir mandagiai. Šiais laikais trūksta suvokimo, kad esminis grožis yra padaryti darbai, laimė yra mylintys žmonės šalia, o grožis – tai pasitikėjimas savimi, tvarkingumas ir mandagumas. Linkiu kiekvienai surasti savo vidinę princesę – iš kurios galėtume mokytis ne tik mes, tačiau į kurią lygiuotųsi kiti. Nebūtina griebtis labdarų ar bėgti į karo nuniokotas vietas. Užtektų paprastai – padėti palūžusiai draugei, vertinti tave mylintį vaikiną ir atsakyti tuo pačiu. Reikia būti sąžiningai, siekti lavinti protą, nes ne retai gražų žmogų gali papuošti vien tik aukštas intelektas. Reikia išmokti gerbti vyresnius. O labiausiai praleisti daug laiko su savo seneliais, išklausyti juos, nes dažnai mums pritrūksta tam laiko, o vėliau jau būna per vėlu. Nepamiršti pasirūpinti savo augintiniu, nes reikia atsiminti, kad jį isigijome ne dėl to, kad pasipuikuotume prieš drauges. Reikia būti stiprioms ir kopti aukštyn į kalną, turime būti pavyzdžiu kitoms ir niekada nepamiršti, kad gyvenime kartais reikia nusiimti nuo savo galvos karūną. Nes gyvenimas mus ves ir per karštį ir per šaltį, per juodą ir per baltą. 

Gabrielė