Karšta? Karšta!

Buvau šiek tiek pradingusi. Ne todėl, kad neturėjau laiko ar kad nenorėjau rašyti. Tiesiog. Neturėjau nei vieno žodžio, kurį galėčiau pasakyti. Taip norėjosi rašyti, bet keletą valandų negalėdavau užbaigti vieno ir to paties sakinio. Taip ištryniau gal kokį dešimt įrašų taip ir nepaskelbusi. Bet nesinori jums skelbti ir visokių niekalų, tai kas man pačiai nepatinka... Tad gal ir buvo gerai šiek tiek atsitraukti, pailsėti, vėl surasti save.

O apie ką noriu šiandien pakalbėti? Jei atvirai - nežinau. Kartais pirštai patys pradeda rašyti ir mintys pasileidžia iš paskos. Gal šis įrašas bus apie nieką, gal paliksiu dalelę savęs, o gal jis bus vėl tuščias? Tad žiūrim kur tie klaviatūrą liečiantys pirštai nuves?

Iš tiesų, dabar jaučiuosi labai laiminga ir negaliu atsidžiaugti šios vasaros teikiama šiluma, nes tikrai - jau negaliu prisiminti, kada tokia vasara pas mus buvo, kad nuolat karšta, saulėta... Tikrai net nereikia niekur keliauti, nes pas mus jau kaip tikri tropikai. Tikiuosi tik audros greit neužeis ar bent kol būsiu viena. Kas keisčiausia - audros, lietus, griaustinis iš esmės man patinka, bet tik tada kai esu ne viena. Tada labai jauku namuose, gera, ramu. Taip skanu gerti arbatą ir skaityti knygas. Bet kai esu viena, mane visa tai gąsdina. Prisigalvoju šimtus scenarijų su bloga pabaiga ir prigąsdinu save. Keistuolė? Taaaaip...

Kai karšta, ledų suvalgyti gal jau keli kilogramai, nes daugiau nieko net nesinori pasiimti į burną. Ir iš tiesų esu šiek tiek tinginė, jei kažko įsireikia į parduotuvę, dažniausiai neinu, nusiperku einant kitą dieną iš darbo. BET dėl ledų kėblinu į tolimiausią parduotuvę, kurioje yra mano mėgstamų ledų. Tikrai, ko gi dėl jų tik nepadarysiu. Tarp kitko, kaip tik dabar ir grįžau iš vieno tokio ledų žygio :D Bet dabar rašau ir laiminga ir atsivėsinus. Ir jau vėl suku bėgti į virtuvę naujos porcijos.

Kaip nesiskiriu su ledais, taip nesiskiriu ir su vadeniu. Vanduo, vanduo vanduo. Nepamirškit ir jūs visada šalia savęs turėti vandens, kai dienos tokios karštos! Visada vasarą mėgstu prisišaldyti ledukų su mėtomis viduje, arba uogomis. Tokie ledukai ne tik gražūs ir vėsina, bet ir suteikia papildomą skonį gėrimams.  Tad jeigu ledukai - tai tik tokie, ir visi jie keliauja į vandenį, kuris tikrai atgaivina ir gelbsti nuo karščių.

Kai karšta visai  nesinori arbatų, nebent jos šaltos, o tuo labiau nesinori karštos kavos. Ne ne ne. Bet, kai laaaabai norisi kavos, puikia išeitimi tampa vienas mėgstamiausių gėrimų - Paulig Frezza šalta kava. Mano mėgstamiausia - su mėtomis. Oh, kokia gerulė. Ir jeigu geriate, nepamirškite į stiklinę įmesti keletą ledukų ir atgaivins, ir pasimėgausite puikia kava. Nes patikėkit, karštos kavos tokiomis dienomis net negalėčiau paimti į rankas. Tad šalta kava puikus variantas ir visada šalia!

Dar vienas dalykėlis, kuris gelbėja nuo karščių  - Uriage terminis vanduo. Iš tiesų šiemet pirmą kartą įsigijau terminį vandenį ir dabar labai tuo džiaugiuosi. Jis suteikia tooookį neįtikėtiną gaivumo pojūtį, kas yra nerealu, kai karšta, nes iš karto atvėsina. Purškiu juo ir veidą, ir kaklo sritį, kur nėra rūbų. Dar vienas pliusas, kuo man jis patinka, kad ne tik gaivina, bet ir drėkina odą, kas yra irgi wow. Nebandėt? Pabandykit!

Dabar tenka dažnai girdėti, kad daug kas jau skundžiasi, kad lauke per karšta. Bet man patinka toks oras, nes galiu pamiršti, kas yra kelnės, džinsai ir megztiniai ir dėvėti tik sukneles, sijonukus. Makiažo ant veido norisi kuo mažiau, tad dabar renkuosi tik drėkiklį, antakių priežiūros priemones ir blakstienų tušą. Net gi lūpų dažų nesinori, to suteikiamo sunkumo. Tad lengvai lūpas vis perbraukiu blizgiu - ir žaisminga ir vasariška. Ah. galėčiau gyventi ten, kur vasara amžina. Nenorėtumėt? :)

Dabar net šiek tiek gailiuosi, kad nepasiėmiau atostogų vasarą. Ypač grįžus pas tėvus į namus, oh kaip gera. Žolytė, kiemas, augalai, gyvūnai. Tas oras, atmosfera... Taip gera ir net nesinori išvažiuoti. Kaime dangus kitoks, galiu per naktį žiūrėti į žvaigždes, kaip išties man to trūko! Nes mieste per šviesu, visada dangus šiek tiek atrodo kaip ūkanotas... Bet kaskart iš kaimo į miestą sugrįžtu pasikrovusi geros energijos, kad ištempti iki kito karto, kol vėl basomis galiu perbėgti per rasotą žolę.

 Gaila tik, kad šią vasara taip ir negaunu progos pasideginti, savaitgaliai pralekia akimirksniu, o paprastomis dienomis nėra galimybės. Na teks rudai šiemet nebūti. Kas juokingiausia, visą šią vasaros pradžią, vos atsidurdavau prie vandens, kad galėčiau pasideginti ir per kokias penkiolika minučių apsiniaukdavo dangus, atšaldavo ir tekdavo apsirengti. Kažkaip labai nesėkmingai. Na bet dar pusė vasaros prieš akis, gal dar spėsiu?

Iš tiesų kažkaip mažai man tenka prie vandens pabūti, nejaučiu jam didelės meilės, nebent žiūrėti iš toli :D Bet kaip tik savaitgalį su Gabriele ir draugais plaukėme vandens dviračiu po ežerą, labai atpalaiduoja vien buvimas šalia vandens. Kadangi išplaukėme vakare, kai jau buvo nebe taip karšta, tai tikra atgaiva po dienos karščių. O jei dar pėdas sumerkiant į šiltą ežero vandenį tai iš vis gera. Kartais tiek ir užtenka puikiai dienai - mažos pramogos ir brangių draugų šalia. Tokiomis akimirkomis šimtą kartų matytą vaizdą gali pamatyti lyg pirmą kartą. Ir tada pasakyti - nuostabu!

Ar dar geriau - gyvenime, tu esi puikus. 

Justina