Sveikos, knygų mylėtojos! :) Kaip laikotės, kokias knygas skaitote? Aš paskutiniu metu per susikaupusius darbus vis rečiau į rankas pasiimu knygą, dėl ko man labai gaila. Ir mano skaitomų knygų sąrašas nelabai greitai mažėja.
O šiandien noriu trumpai papasakoti apie Jeanne DuPrau ,,Žarijos miestas". Tiesą sakant, ją nusipirkau tik todėl, kad išpardavimo metu, ji nekainavo net poros eurų, na kaip nepirkti?
Paskui sužinojau, kad yra ir filmas, nežinau kokiu būdu apie jį nebuvau girdėjusi anksčiau, bet paskaičius knygą peržiūrėjau ir filmą, kuris tiesą sakant, man visiškai nepatiko. Knygos visada yra įdomesnės, istorija pasakojama plačiau, mintyse gali susikurti savo veikėjų paveikslus. O ką pamačiau filme, man labiau priminė pasaką paaugliams, su milžinais kurmiais ir plaštakėmis. Na, jau buvo šiek tiek per daug.
Knyga išties yra skirta paaugliams, šiek tiek fantastinė, be gilių minčių ar prasmės ir tokia, kuri nepaveikia, nepalieka kažko galvoje, atidėjus knygą į šalį, apie ją net nepagalvoji.
Kaip skaitinys, tai labai lengvas. Pats tas, kai galva pavargusi nuo milijono minčių ir informacijos. Skaitai ir nereikia gilintis. Labai greitai ir persiskaitė, na iš dalies ir dėl to, kad knyga ganėtinai plona (apie 250 psl.), bet ir dėl to, kad istorija įdomi, šiek tiek banali ir nuspėjama, bet kaip ir sakiau - tokia knyga nepakeis jūsų gyvenimo. Tiesiog. Lengvas skaitinys.
Man patiko, kad knygoje vaizduojamas šiek tiek kitoks pasaulis, be saulės, be šviesos. Miestas po žeme. Kuris buvo sukurtas, kad išgelbėtų žmones, bet galiausiai pats tampantis lyg kaleimas gyventojams, nes švyti tik miestas, o aplinkui aklina tamsa. O išėjimo iš jo - nėra. Miestas miršta ir gęsta. Sunku ir įsivaizduoti, kaip knygos herojai nežino kas yra medžiai, jūra, dangus - nes viso to Žarijos mieste nėra. Kaip ir paukščių, drugelių... Net nežino elementariausių mums priemonių, tokių, kaip degtukai. Nėra maisto produktų, kuriuos mes valgome kasdien. Tad įdomu įsivaizduoti kitokį pasaulį. Nes, o kas jeigu? Gal vieną dieną ir mūsų pasaulis užges.
Autorius apie knygą:
,,Ištisas Žarijos miesto kartas žavėjo nuostabus šviesų pasaulis… požemių
mieste, kurio gyvavimo trukmė – 200 metų, o tikslas – išgelbėti žmonių
rasę nuo išnykimo. Dabar miesto laikrodis muša paskutines
minutes, o šviesos požemiuose gęsta… Gyventojai turi atskleisti dviejų
amžių senumo paslaptį ir įminti mįslę, kaip pabėgti iš Žarijos miesto,
kol šviesos neužgeso visiems laikams…
Požeminio miesto dienos suskaičiuotos. Atsargų lentynas baigiantys ištuštinti gyventojai, visą gyvenimą regėję tik lempų šviesas, apimti nevilties ir panikos. Kas slypi tamsoje, gaubiančioje Žarijos miestą? Atrodo, kad jo likimas rūpi tik dviem dvylikamečiams draugams Linai ir Duniui kurie, pasitelkę savo gebėjimus, ieško kelio į Linos susapnuotą šviesos miestą. Ar jiems pavyks iššifruoti paslaptingus nurodymus, pasprukti nuo mero ir rasti kelią į kitą pasaulį?"
Knygai duočiau 5/10, bet tiesiog todėl, kad aš jau gal kiek jai per sena :D Per daug nuspėjamas siužetas, banaloka. Gal aš esu per daug linkusi viską analizuoti, ieškoti prasmės ir man knyga turi kažką palikti. Kažką peržiūrėti savyje. Tai ši tiesiog lengvas skaitalas.
JUSTINA
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą