Buvo laikai, kada kaupdavau pabaigtus mėnesio produktus į maišelį ir tada aprašydavau tinklaraštyje. Žinote ką? Pasiilgau to! Linksma, nes tikrai įdomu ką ir kiek sunaudodavau, o kartais ir senus įrašus įdomu peržvelgti. Taigi, po pertraukos vėl grįžtu su pabaigtais produktais, išmetamais niekučiais ir t.t.
Prisipažinsiu, kad dažnai renkuosi knygas ne tik pagal jų turinį, bet ir pagal jų viršelį. Knyga man - didelis malonumas. Tad visomis prasmėmis noriu ja grožėtis ir gėrėtis. Man gera knygas išglostyti, pauostyti, vis pavartyti kiek perskaičiau, o tada perversti kiek liko... Tad nenuostabu, kad mano akį patraukė Holly Ringland ,,Visos Alisos Hart gėlės". Nesumeluosiu, jog tokios gražios knygos tikrai puošia asmeninę biblioteką. Kai knyga atsidūrė mano rankose, negalėjau patikėti, jog į ją įdėta tiek daug darbo! Kiekvienas skyrius prasidedantis gėle yra išpieštas gėlių motyvais, tada nurodoma gėlės reikšmė ir galiausiai - jų išvaizda, paplitimas. Jausmas toks, lyg vartyčiau gėlių enciklopediją, bet išties, juk tai romanas! Tai tikrai viena iš gražiausiai išleistų knygų, kokias esu mačiusi.
Galbūt ir pačiai keista sugrįžti į tinklaraštį, o juk tiek išgyventa, patirta, išmokta... Medžiai jau nuogut nuogutėliai, o rudeniškos darganos tik ir skatina rašyti, sustoti, apsižvalgyti, kurti, dalintis... Šitas ruduo buvo pats sunkiausias iš visų. Mano mylimiausias metų laikas ėmė ir nuvylė mane, pavogė iš manęs laimę, sveikatą... Kaip vagis, pačiupęs rankinę, ėmė ir nuskuodė tolyn... O joje juk buvo mano brangiausias... ruduo...
Galbūt kiekviena patirtis savotiškai praturtina, prideda dar vieną rievę kaip medžiui. Ir aš jau visai nebe ta, kokia buvau vakar. Ir to vakar jau nebėra. Ir kaip sakė Jonas Mekas, nesvarbu praeitis ir ateitis nesvarbi. Svarbu yra tik dabar...
Taigi, gyvenimas mus bloškė, kaip didžiulė banga. Susipažinome su populiariuoju kovidu. Ir tikrai buvo visko, bet galiausiai esame čia. Turiu mintyje, jog ant žemės. Ir po ligoninės, mano vaikui reikėjo kaip reikiant atsigauti, sustiprėti, tad išvažiavome reabilituotis į Palangos vaikų sanatoriją ,,Gintaras".
Tad šiame įraše ir noriu pasidalinti su jumis savo patirtimi, kaip mums sekėsi, ką patyrėme ir pamatėme. Juk į visai kitą Lietuvos pusę išvažiavom beveik mėnesiui laiko su tikslu išsisveikti.
