Michailas Bulgakovas ,,Meistras ir Margarita"

Taigi, knygų mylėtojos, prisipažinkit, kiek knygų iš klasikos esatę perskaitę, neskaitant tų, kurias reikėjo perskaityti mokykloje. Aš mokykloje nedaug privalomų knygų perskaičiau, nors lietuvių kalba man sekėsi geriausiai. Bet vis rasdavau įdomesnių kūrinių, pavyzdžiui buvau J. Ivanauskaitės gerbėja - daugumą jos knygų perskaičiau dar visai jaunutė, o kur dar ,,Saulėlydžio" saga, "Princesės dienoraščiai" ar "Hario Poterio" tomai. Taigi, supratau, kad gyvenimas tai bėga, o klasikinių pasaulinio populiarumo kūrinių taip ir neperskaičiau. Tad nusprendžiau, kad po truputį įmaišysiu tokių knygų į savo racioną. Ir pradėjau nuo M. Bulgakov ,,Meistro ir Margaritos". 

Žinau, kad yra nemažai žmonių, kuriems ši knyga yra pati mėgstamiausia. Vienas iš jų - mano mama. Apskritai, aš rusų literatūroje esu labai silpna, net galvoju gal iš viso nieko nesu skaičiusi... Mokykloje mokiausi vokiečių kalbos, o rusų siaubingai nenorėjau mokytis, net kažkaip spyriojaus, kam išvis tos rusų kalbos gali reikėti (dabar taip nebesakyčiau), tad buvau vienintelė mergaitė tarp berniukų, vokiečių klasėje. Taigi rusų k. man buvo kažkokia svetima. O dabar, kai darbe dažnai prireikia rusų k. žinių, man ši kalba netgi labai patinka. Taigi, apie knygą... Kadangi, tai rusų literatūra, man sunkokai sekėsi skaityti veikėjų pavardes. Kai pripranti prie anglų literatūros, kur veikėjų vardai gana trumpi ir skambantys, čia jie gana sudėtingi: pvz.: Lichodejevas ir visokie kitokie. Reikia įprasti. Kai pradėjau skaityti knygą, galvojau, kad ją gali parašyti tik smarkiai apsirūkęs, nes tokios istorijos, kaip žmogus panašus į katiną, ne, tikrai katinas, lipantis į tramvajų ir perkantis bilietą. Ar veikėjas Berliozas, kuris netyčia paslydo ant aliejaus, griuvo ant tramvajaus bėgių ir nuriedėjo jo galva... Aš tikrai nujaučiau, kad šitos sapalionės ne be reikalo ir visa knyga bus iš tų, su perkeltine prasme. Taip ir buvo. Tik galvoju ar man ta knyga patiko, ar visgi ne. Vieną vertus, kaip sakė knygos apžvalgininkas, jog knyga gali jums patikti arba visai nepatikti, tačiau vienaip ar kitaip ši knyga tikrai kažką palieka. Visiškai pritariu. Nes tikrai nepamiršiu šios knygos, nes ji visiškai kitokia. Tikrai tokios niekas daugiau nebeparašys, o štai apie visokius vampyrus dar bus parašyta daugybė knygų. 

Knygos pagrindinis veikėjas yra velnias su savo svita. Tas velnias net ir vardą turi - Volandas. Keistas vardas, kaip velniui. Taigi, grupelė atvyksta į Maskvą ir, kaip sakant, prasideda tikra velniava. Tai žmonės miršta, tai pradingsta, tai namai dega ar pasklinda netikri pinigai - čirvonsai. Knygoje, be šių veikėjų dar yra Meistras ir Margarita. Pusę knygos skaičiau, o jų kaip nebuvo, taip nebuvo. Tik vėliau jie pasirodo, bet sakyčiau apie juos kalbėta nedaug, man gal netgi norėjosi daugiau. Be to, kalbama, kad Meistras yra parašęs romaną ir kūrinyje su juo supažindinama, tai lyg romanas romane. Kad knyga keista, tai jau faktas. Jei norite tokios dviprasmiškos knygos, ši kaip tik jums. Vieni supras tiesiogiai, kiti įsivaizduos, bet kuriuo atveju, rašytojas neprašovė. Kad ir kas beskaitytų, kiekvienas knygą perpras savaip. Knygoje man patiko, jog autorius nori pasakyti, jog parašyta knyga niekada nemiršta, net jei jos autoriaus nebėra. Taigi, jei norite super velniškos knygos, skaitykite Meistrą ir Margaritą. Tiesa, kad tikrai knyga pilna atradimų, tad linkiu atrasti.

Įdomiausia tai, kad knygoje meistras sudegina savo parašytą romaną. lygiai taip pat, kaip M. Bulgakovas. Tačiau rašytojas knygą atkūrė iš atminties, nors knyga taip ir liko iki galo nepabaigta. Po rašytojo mirties, praėjus 26 metams, Bulgakovo žmona imasi veiksmų, kad knyga būtų išleista. Taigi, autorius šios knygos taip ir neišvydo. O jūs ar skaitėte? Gal galite pasidalinti ką atradote sau šitoje knygoje?


Vertinimas:7/10
Puslapių skaičius: 379
Leidykla: Vaga
Išleidimo metai: 1985

Gabrielė