Oho, kaip senai pasirodė paskutinysis įrašas! Kažkoks sukūrys įsuko į rutiną ir darbus, tad laiko rašyti nebelieka visai. Ir kuomet ateina vasara ir visi pradeda ilsėtis ir atostogauti, aš pradedu dirbti, dirbti, dirbti... Tad sveikas, šiltasis sezone! Bet visgi, tikiu ta mintimi, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai. Ar gi tai ne tiesa?
Na, o dabar kviečiu pakeliauti! Visai netoli, iki Pakruojo miestelio. Tiesa ta, kad Pakruojis man labai artimas ir dažnai ten tenka nuvykti, tačiau teko pabuvoti dvejose vietose, kuriose iki šiol nebuvau buvusi. Taigi, mielieji, Pakruojis turi ne tik Pakruojo dvarą, bet ir kitų gražių vietelių, mažai šmėžuojančių žiniasklaidoje. Tiesa, į Pakruojį važiavome darbo reikalais, tačiau aš vis vien noriu Jums papasakoti apie vietas, kurias aplankiau.
Mūsų pirmasis taškas buvo Pakruojo sinagoga. Apie šią sinagogą buvau girdėjusi daug, bet tikrai negalvojau, kad ji tokia nuostabi! Viskas atkurta, sutvarkyta, atrestauruota. Man labai patiko, jog sinagoga pritaikyta šiems laikams, joje dažnai vyksta įvairūs renginiai. Apskritai, man ši sinagoga paliko didelį įspūdį, ji net nėra tokia graži iš išorės, taip kaip viduje.
Kai atsidūriau sinagogos viduje ištikrųjų pasijutau, kaip pasakoje. Tie mėlyni tapetai - atkurti, kadangi ir seniau buvo toks sinagogos dizainas. Bet jie priduoda tokio unikalumo. Ir dar tie gyvūnų piešiniai - pasirodo, esantys žydų simboliai ir turi reikšmę.
Atkreipkite dėmesį į nuotrauką viršuje, tai sienos dalis, kuri buvo atkurta iš senų tapetų likučių ir sulieta su naujais tapetais. Nuostabu, tiesa? Kiek kruopštumo reikėjo atitaikyti piešinį!
Kai čia patenki, norisi apžiūrėti kiekvieną detalę! Įdomu tai, kad sinagogos pirmąjame aukšte melsdavosi vyrai, o antrame aukšte moterys ir vaikai. Kylame aukštyn!
Antrame aukšte arba balkone galima pamatyti stendus, pasakojančius apie žydų istoriją.
Taip pat vitrinoje, galite išvysti žydų daiktų, reikalingų melstis. Gražu, modernu, šiuolaikiška! Apžiūrėję, keliaukime į lauką!
Visai šalia, teka upė ir yra bezdžionių tiltas. Tikrai graži vietelė pasivaikščioti!
Kitas aplankytas objektas - tai Akmenėlių dvaras! Apie jį buvau skaičiusi keletą straipsnių, tačiau nežinojau net ką įsivaizduoti. Vien dvaro pavadinimas koks įdomus, tiesa? Nejaugi dvaras iš akmenėlių? Dvaras visais laikais sulaukdavo daugybės svečių. Net ir dabar čia vyksta daugybę renginių ir susibūrimų. Tačiau, kiek teko girdėti, tai aukštosios kultūros židinys. Žmonės susirenka puodeliui arbatos ir pokalbiui apie meną, knygas, paveiklus, renginius, istoriją ir pan. Turbūt ne kiekvieno skoniui, tiesa? Šį dvarą dar 2007 metais įsigijo Edita Aperavičienė. Tiesa, dvaras buvo visiškai apleistas. Tačiau, ką pamatėme šiais metais- po vienuolikos metų, pamatėme kiek darbo ir lėšų čia buvo įdėta.
Pagrindinis dvaro pastatas, atrodo, visai paprastas ir niekuo neišsiskiriantis, tiesa?
Bet jūs tik pažiūrėkite į dvaro vidų! Nerealu, taip? Kiekviena detalė man tobula. Kartu išlaikytas autentiškumas, suderintas su modernumu. Ir vintažiniai baldai. Tiesa, tai yra šeimininkės antrieji namai. Mus įsileido, svetimus žmones, visiškai be baimės, o mes aikčiojome, lyg būdami muziejuje! Dieve, noriu ir aš taip gyventi! :)
O štai čia jau matote antrojo pastato erdvę. Ši salė pritaikyta šventėms, susėskime prie stalo ir mes!
Patiekalai buvo gaminami pačio dvaro savininkės. Kas įdomiausia, jog pasijutau, kaip restorane. Maistas įdomus, kitoks, neragautas. Toks jausmas, kad ragaučiau visai kitos kultūros maistą. Patiekalų skonis labai specifinis, įdomus, jaučiausi lyg patiekalų degustacijoje, kurioje apgaunami visi mano skonių receptoriai. Ką čia matome? O gi, pupų ir duonos mišrainę! Keista? Bet kaip skanu!
Dar vienas jau kiek įprastas patiekalas - vištiena su bulvių koše. Tačiau, virtuvės meistrė sugebėjo apgauti mano skrandį. Visos žolelės ir prieskoniai taip pakeitė patiekalo skonį, net nebesupratau ką valgau. Po to, ilgą laiką jautėsi kalendros skonis. Kitą vertus, paragauti tokių įdomybių tikrai įdomu!
Na ir desertui - apelsininis pyragas. Dar vienas įdomus skonis, kadangi pats pyragas jautėsi kiek kartus, be jokio pridėtinio cukraus. Man labai patiko!
Dar šiek tiek išeikime į lauką!
Aplink dvarą gausu griuvėsių ir kaip matote sienų iš akmenėlių. Gal galima tikėtis, kad ateityje bus atstatyta ir daugiau pastatų? Tačiau man šie griuvėsiai priminė ne Lietuvą, o net pietų šalis. Atrodo labai labai pasakiškai!
Dar vienas nuostabus dalykas šiame dvare - žirgai. Čia yra galimybė net pajodinėti.
Tiesa, kai lankėmės dvare dar nebuvo viskas taip gražiai sužaliavę. Bet tikiu, kad vasarą čia dar pasakiškiau!
Kiek girdėjau vien aplankyti šį dvarą kainuoja 5 eur./asm. Tad su šeimininke tarkitės dėl apsilankymo iš anksto.
Štai tokia trumpa buvo mūsų išvyka, tačiau teko pažinti kitokį Pakruojį. Gal čia lankėtės ir jūs?
Iki pasimatymo, kitoje kelionėje!
Gabrielė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą