Šį kartą sveikinuosi pailsėjusi ir grįžusi iš atostogų. Kaip yra gera pailsėti nuo visų darbų ir leistis pažinti naujų kraštų. Atrodo, net jėgų atsirado dvigubai daugiau, naujų idėjų ir noro veikti. Matyt, atostogos buvo reikalingos ne tik kūnui pailsėti, bet ir sielai - mintims atsigauti.
O kur keliavau? Į išsvajotąją Italiją. Tai šalis, kurią troškau pamatyti nuo pat vaikystės. Italija - tikras istorijos lobynas, tuo ji mane visada traukė. Visada įsivaizduodavau save vaikštant tomis senomis gatvelėmis. Ir štai, pagaliau, svajonės pradėjo pildytis.
Įrašų apie kelionę sulauksite netgi keleto, kadangi 8 dienų trukmės kelionėje pamatėme tiek daug, kad į vieną įrašą niekaip to nesutalpinsiu!
Ilgą laiką su vaikinu galvojom apie kelionę, bet vis neišsirinkdavom, tai nebūdavo galimybės išeiti iš darbo ar netenkindavo kaina, tiesiog, vis kažkokios kitos kliūtys. Žiūrinėjom keliones autobusu, nes tokio tipo kelionėse galima ir daugiausia pamatyti, visada šalia yra kelionių vadovas su pilnu bagažu žinių ir įdomių istorijų. Pravažiuojant aplankoma daugiau šalių, ir tiesiog nereikia niekuo rūpintis, nes viskuo pasirūpina kelionių organizatorius. Bet kelionę visgi nusipirkom spontaniškai, likus kiek mažiau nei trims savaitėms iki išvykimo. Mūsų pasirinkta kelionė - Šiaurės Italija ir poilsis Lido di Jesolo kurorte (kelionę galite pamatyti ČIA).
Tad leidžiamės į kelionės prisiminimus kartu su manimi? :)
1 diena
Pirmosios dienos tikslas tebuvo pasiekti Čekiją, nakvynės vietą, todėl šią dieną nebuvo suplanuotų jokių ekskursijų. Kelionė iš Lietuvos, per Lenkiją iki Čekijos užtruko tikrai ilgai ir Brno mieste esantį viešbutį pasiekėme apie 7-8 valandą vakaro. Nors čia ir nebuvo planuotų ekskursijų, dviese su vaikinu vis tiek išėjome pažinti miestą, nes kaip būnant kitoje šalyje galima likti viešbutyje ir nepatyrinėti naujų, neatrastų vietų? Tad mes leidomės į miestą. Neturėdami maršruto, lankstinukų. Bet išties, miesto centrą pasiekėm iškart ir lengvai. Vis pamatydami kokį bažnyčios stogą leisdavomės link jo. Aišku, stengėmės neklaidžioti senamiesčiu, labai daug ir vingiuotai, kad nepaklysti, nes visgi buvo vakaras, temo ir nesinorėjo pasiklysti keletui valandų svetimame mieste, kai ryte turėjome labai anksti išvažiuoti.
Pats Brno yra antras pagal dydį Čekijos miestas ir vakare gyvenimas mieste verda. Miestas įspūdingas, kokia architektūra, wow! Aišku, mes pamatėme labai mažą miesto dalį, bet tikiuosi dar teks čia sugrįžti.
 |
| Įspūdingoji Šv. Petro ir Pauliaus katedra |
Nuo kalno atsiveria įspūdinga Brno panorama. Gaila, nuotraukos neperteikia to vaizdo.
2 diena
Po labai skanių pusryčių viešbutyje, leidomės į kelią. Šiandienos tikslas - Austrijos miestas Gracas (Graz).
Kai vakare vaikščiojau Brno gatvėmis jau buvau nustebinta jo grožio. Bet Austrija pranoko viską, ji nuostabi. Gracas - antras pagal dydį Austrijos miestas, galintis pasigirti tuo, kad jo senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Visi seni miestai, seni pastatai mane verčia iš karto įsimylėti. Tad ne kitaip nutiko ir čia.
Didžiausias perliukas mieste - Schlossbergo pilies kalnas. Verta paminėti - labai labai aukštas kalnas. Kadaise čia stovėjo pilis, dabar likęs stovi tik įspūdingas, šešiolikto amžiaus laikrodžio bokštas ir varpinė. Nuo kalno atsiveria kvapą gniaužianti miesto panorama, raudoni stogai ir tolumoje esantys kalnai. Į kalną užlipti galima laipteliais (mums minėjo, kad buvo skirti karo belaisviams) arba galima kilti liftu. Mes, žinoma, pasirinkom laiptelius, kurių yra keli šimtai. Tiesa, tai buvo varginanti kelionė į viršų, bet vaizdai su kiekvienu žingsniu buvo vis gražesni ir galiausiai nei kiek nebesigailėjau nekilusi liftu. Lipant laipteliais matėsi tiek daug gražių vietų, suoliukų pailsėti, o atsivėrusi panorama kai kur gražesnė
nei nuo kalno viršaus. Į viršų užkilti užtrukom apie 15 minučių, tad
ne trumpai. Bet tik pažiūrėkit kokie vaizdai! Įspūdinga ir tikrai rekomeduoju kiekvienam čia apsilankyti.
Ant kalno stovintis laikrodžio bokštas yra Graco
miesto simbolis. Laikrodis veikia ir šiandien, nors jam jau daugiau nei 300 metų. Laikrodis rodo tik valandas ir minutes, nėra sekundinės rodyklės.
Landhaus rūmai - istorinė valdžios būstinė, vieta, kurioje ir dabar posėdžiauja parlamentas. Mums pasakojo, kad pats pastatas pastatytas venecijietišku stiliumi, kuris Austrijai yra nebūdingas. O kiemelis su dešimtimis arkų atrodo įspūdingai!
 |
| Landhaus rūmai |
Herrengasse gatvė. Tai pagrindinė pėsčiųjų gatvė, nors joje važinėja tramvajus. Einant gatve ne tik matomi ir pasiekiami turistiniai objektai, bet ir žavi architektūra.
Miesto rotušė, tai klasizicmo stiliaus statinys, pagrindinėje Hauptplatz aikštėje. Pastate tiek daug įvairių detalių, kad negali atsižiūrėti, o jau jo didybė. Nuostabu. Priešais rotušę yra ir skulptūra.
 |
| Miesto rotušė |
Šv. Jakaterinos bažnyčia ir imperatoriaus Ferdinando II mauzoliejus. Tai
vienas gražiausių kada matytų pastatų, negaliu patikėti, kad gali būti
taip gerai išsilaikęs septiniolikto amžiaus statinys. Kiek amžių!
 |
| Šv. Jakaterinos bažnyčia ir imperatoriaus Ferdinando II mauzoliejus |
 |
| Ferdinando II mauzoliejus |
 |
| Mauzoliejaus vidus |
 |
| Witwenpalais rūmai |
Miestas labai tvarkingas, pilna krautuvėlių, į kurias taip ir norisi užsukti. Lauktuvėms iš Austrijos, prie pat Rotušės yra didelė Manner vaflių parduotuvė. Tai populiarieji Vienos vafliai. Didžiulis pasirinkimas, lyginant su tuo, kas yra pas mus, taip pat, daug kitų saldumynų, Mocarto saldainiai ir t.t. užsukit!
Toliau laukė kelionė per Alpes. Nerealu, kai važiuoji tarp kalnų, net negali atitraukti akių nuo lango, nes vis atsiveria gražesnis ir gražesnis Alpių vaizdas.
Vakare, jau atvykome į Italijos kurortą Lido Di Jesolo. Įsiregistravome viešbučiuose, pavakarieniavome ir nulėkėme prie Adrijos jūros.
3 diena
Ši diena buvo laisva, be jokių ekskursijų, pailsėti nuo autobuso. Tad išnaudojome ją poilsiui prie jūros, nes juk reikia grįžti įdegus, tiesa?
Bet visgi, ne mūsų charakteriams visą dieną gulinėti prie jūros, tad po poros valandų jau keliavome susipažinti su Jesolo miestu. Gražu tai, kad vaikštant vis pamatai palmes, kas mums, lietuviams, yra neįprasta. Pats miestas, nėra kažkuo įspūdingas, nėra nuostabios architektūros ir didelio paveldo. Bet yra jūra!
Lido di Jesolo - tai kurortas netoli Venecijos. Paplūdimys yra labai ilgas, visur viešbučių skėtukai, gultai ir patys viešbučiai. Lygiai su paplūdimiu eina ir pagrindinė kurorto gatvė, kuri primena Palangos Basanavičiaus gatvę. Tik žymiai ilgesnė. Per 5 dienas, nepasiekėme galo nei iš vienos gatvės pusės. Atrodo, lyg be pabaigos. Ir kai jau atrodo, kad štai, jau visai prieiname pabaigą, už kampo pasimato, kad visgi galo dar net nematyti. Gatvės abiejose pusėse įsikūrusios maitinimo įstaigos, parduotuvėlės, kurių yra visokiausių - nuo prabangių iki kinietiško šlamštelio krautuvėlių.
Norint nusipirkti vandens, saldainių ar kažko, verčiau eiti į tolimesnį, didesnį prekybos centrą, nes tų pačių produktų kainos prekybos centre ir pagrindinėje gatvėje skiriasi kartais net kelis kartus.
Pats kurortas, kai jau su juo susipažinau patiko, vakarais vaikštant niekada nesimatė jokių piktų, agresyvių ar net neblaivių žmonių. Visi laimingi. Kas mums šiek tiek sutrukdė planus, tai Italijoje vykstanti siesta, kai po pietų, parduotuvės, maitinimo įstaigos ir t.t. užsidaro iki vakaro. Taip dieną likome be pietų vietos, nors aišku, tai mūsų pačių klaida, kad nepagalvojome apie siestą ir jos valandas kiek anksčiau. Bet jeigu vyksite, turėkite galvoje, kad nuo 2 iki 5-6, gali daug kas nedirbti.
Man kaip romantikei, labiausiai patinka jūra. Ir netgi ne joje maudytis, bet į ją žiūrėti ir svajoti. Jausti jos kvapą ir ošimą. Toks atsipalaidavimas! Tad visi vakarai užsibaigdavo pasivaikščiojimais pajūriu. Labai gražu, kad yra tiltukai į jūrą. Dieną - jie pusiau sausumoje, o naktį, jūra ateina į krantą, tiltukais ridenasi bangos, jie kone apsemiami ir eini lygiai su jūra.
Tad šiandienai tiek, laukite kitos dienos ir sekančios dalies iš kelionės. Pažadu, bus kur kas įdomiau ir šiek tiek trumpiau :)
Iki kitų susitikimų!
JUSTINA
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą