2018 m. rugpjūčio 13 d., pirmadienis

Nicholas Sparks. Įsimintinas pasivaikščiojimas

Vėl sakau labas. Šįkart pasišnekučiuosime apie knygą, kurią neseniai perskaičiau. Tai visiems gerai žinomo autoriaus Nicholas Sparks knyga ,,Įsimintinas pasivaikščiojimas". Nežinau, kiek metų atgal,  tačiau dar mokyklos laikais per tikybos pamoką, mokytoja mums nusprendė parodyti filmą, pastatytą pagal šią knygą. Atsimenu, visa klasė buvo sukrėsta, vieni braukė ašarą, kitiems tas filmas įstrigo giliai širdyje ir privertė susimąstyti. 


Ką pasakoja knygos nugarėlė:
„Sulaukus septyniolikos mano gyvenimas negrįžtamai pasikeitė.“ Taip prasideda jaudinamas Nicholaso Sparkso pasakojimas apie Landoną Karterį, vaikinuką iš nedidelio Šiaurės Karolinos miestelio Boforto. Landonas yra tipiškas šešto dešimtmečio paauglys, kurio tikslas – smagiai praleisti paskutinius mokyklos metus prieš iškeliaujant į koledžą. Mažiausiai, ko tikėjosi klasės šaunuolis ir kongresmeno sūnus, tai pamilti Džeimę Salivan, mielą, pamaldžią miestelio baptistų pastoriaus dukterį, vilkinčią nutįsusius megztinius ir niekada nesiskiriančią su Biblija. Kasmetinio kalėdinio vaidinimo vakarą Landono širdis suvirpa ir gyvenimas pasikeičia visiems laikams. Per kelis vėlesnius mėnesius Landonas atranda tiesas, kurių kiti ieško visą gyvenimą: tiesas apie davimo džiaugsmą, grožio prigimtį, netekties skausmą ir, svarbiausia, keičiančią meilės galią.

Skaityti knygą buvo labai lengva, nes ji parašyta labai paprastu stiliumi. Tačiau, pasakysiu tiesiai šviesiai (nes esu kritiška knygų atžvilgiu), filmas buvo žymiai geresnis nei pati knyga! Knygoje man pritrūko pabaigos ir nežinau ar kaltas vertimas ar pati knyga parašyta labai jau sausai, atrodo, ištęstos tos vietos ir scenos, kurios neturėtų labai daug reikšmės... Tai šiek tiek erzino. Veiksmo knygoje taip pat labai mažai. Pavyzdžiui, atsimenu, filme buvo taip, jog Džeimė turėjo savo norų sąrašą, kurį norėjo išpildyti prieš paliekant šį pasaulį. Knygoje buvo norai, bet ne tokie ir be cinkelio. Tad filmo scenarijus jau man patiko labiau nei knyga. O šiaip pati mintis knygos man labai patiko - populiarus vaikinas, kuriam niekas nerūpi, įsimyli paprastą, pamaldžią merginą. Ji tampa jo pasauliu. Jos dėka vaikinas supranta tikrąsias gyvenimo vertybes - meilė ji psichologiškai užaugina. Tikra meilė - nepaliekant sunkiausią akimirką...

Ši istorija tikrai nuostabi, tad jei neskaitei knygos ir nematei filmo, tikrai rekomenduoju! Garantija - ašarą tikrai nubrauksite!


Aš šią knygą visur tampiausi, nes ji labai patogi nešiotis. Ir vienąkart Palangoje mus užklupo liūtis ir taip sulijo, kad knygai irgi kliuvo. Bet man patinka tokios šiek tiek aptrintos knygos :)

Dar įdomu tai, kad knygos gale yra ištraukų iš kitų Nicholas Sparks knygų. Buvo įdomu paskaityti, gal kada pabandysiu ir kitas knygas prisijaukinti. O taip tai viskas gal būtų ir gerai su šia knyga, tačiau labai trūko vaizdingumo, o gal taip buvo, nes filmą mačiau pirmiau ir pasąmonė pati pradeda ieškoti skirtumų - jog tiek daug gražių scenų buvo filme, įdomių minčių, o jau knygoje - labai daug ko trūko...

Leidykla: Obuolys
Knyga parašyta: 1999 m.
A walk to remember
Puslapių skaičius - 255 psl. 
Knygos vertinimas: 6/10

P.S. Merginos, Justiną išleidau trumpų atostogų nuo blogo rašymo, kadangi ji turi daugybę darbų, žinote, pats sezonas. Tad reikia suspėti paskui darbus. Tačiau greitai ji sugrįš su šviežiomis mintimis ir vėl rašys Jums! :) 
Gabrielė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą