Jau trečius metus, savo gyvenime esu įsimylėjusi Turkiją daugybę prasmių. Pažindinuosi su šia šalimi per knygas, maistą, kalbą, serialus ir filmus, muziką. Jaučiu nežemišką trauką, lyg kažkas manęs ten lauktų ar kažką turėčiau surasti. Labai keistas jausmas... Niekada ten nesilankiau, bet po trejų metų pažinties, jaučiuosi, lyg ten būčiau buvusi šimtus kartų, išvaikščiojus daugybę Stambulo gatvių, praplaukus laivu, stebėjus oro balionus. Mano galvoje skamba turkiški žodžiai, jų kalbos išraiškingumas. Jaučiu, kad anglų kalba, kažkur pradeda spaustis į kampą, kuomet didėja mano turkų kalbos žodynas. Galbūt tai tikrai beprotiška?
Mano gyvenime knygos svarbios, kaip oras ar maistas. Tad pradėjau rinkti turkišką literatūrą. Jei draugai keliauja į Turkiją, paprašau knygų, vieną jau turiu. Ha ha ha! Taigi, mane itin sudomino Orhan Pamuk knygos, kadangi jų yra nemažai išleista lietuvių kalba. Be to, autorius 2006 metais gavo Nobelio premiją. ,,Stambulas. Prisiminimai ir miestas" nėra pirmoji jo knyga. Skaičiau ne iš eilės, o tiesiog, ranka paėmė šią knygą iš lentynos. Norėjau sužinoti daugiau šio megapolio istorijos. Patiko tai, kad knygoje labai daug nuotraukų ir piešinių. Galėjau stebėti, kaip keitėsi miestas, koks buvo iš pradžių. Kaip dykynėje atsirado mediniai pastatai, kaip lipdėsi namas prie namo. Kol galiausiai... Vienas turkas man kažkada minėjo, kad Stambule gyvena 19 mln. gyventojų. Nesuvokiama. Knygos autorius pasakoja savo prisiminimus iš vaikystės, prisimena koks buvo miestas, pasakoja to meto svarbius įvykius.
Kas man nepatiko šioje knygoje, tai pats autoriaus gyvenimas. Aš norėjau daugiau istorijų susijusių su miestu, o ne su Orhanu. Nežinau, bet tokie aprašymai, kaip, kad pvz.: jo tėvai sėdi prie televizoriaus, motina ką nors pasako, tėvas atsako po pusvalandžio, sustabarėję žvilgsniai, stebintys vieną kanalą. Ir apie tai visas puslapis. Man tai pasirodė nereikalinga informacija. Juo labiau, man tai pasirodė nei kiek neįdomu. Knygoje gausu tokių vietų. Jam galbūt labai reikšmingos istorijos iš jo šeimos gyvenimo - man neaktualios visiškai. Gal priešingai būtų jei labai žavėčiausi šiuo rašytoju, bet primenu, tai pirmoji jo, mano skaityta knyga. Lyg autobiografija. Žiūrėsiu, kaip man patiks jo romanai, smalsu.
Taigi, turiu 5 žvaigždes, kiek galėčiau padovanoti šiai knygai? Manau, 3.
Orhan Pamuk. Stambulas. Prisiminimai ir miestas.
Leidykla - Tyto alba
Išleista: Vilnius 2007 m.
Vertėja - Justina Pilkauskaitė - Kariniauskienė
p.s. noriu pasisakyti apie vertėją. Kiek žiūriu serialus, tiek girdžiu, kad vertėja ta pati Justina. Aš labai norėčiau ją kada gyvenime sutikti. Ji šaunuolė. Ir knygas, ir serialus, ir filmus verčia ir dar taip gražiai. Tikra profesionalė. Esu labai jai dėkinga, kad būtent jos darbai priartina mane prie Turkijos.
- Gabrielė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą