Neapsakomas jausmas - paimti į rankas stiprią, prikaustančią knygą. Taip man nutiko su ,,Kirke". Jei prisimenate mano draugystę su knyga ,,Kleopatros memuarai" ir kaip aš žavėjausi ir aikčiojau dėl tos knygos, tai panašus jausmas užplūdo ir paėmus ,,Kirkę". Jau nuo pirmo puslapio knyga prikaustė. Ir aš buvau labai laiminga, skaitydama gerą knygą. Be to, ji pas mane atsidūrė iš bibliotekos. Tikra tiesa, gal po metų pertraukos, apsilankiau bibliotekoje. O ,,Kirkę" pasičiupau tik vedama smalsumo ir paveikta instagram'o bendruomenės. Kadangi knygų apžvalgininkės alpo dėl šios knygos. O aš po ilgos skaitymo pertraukos tiesiog privalėjau atsigriebti. Tad čiupau net neperskaičius anotacijos.
Tiesa, kai jau stovėjau prie bibliotekininkės, o ji man išdavinėjo knygą, išgirdau, kaip dvi merginos kalbėjosi : štai mačiau ,,Kirkė" yra... Aš, žinoma, nusišypsojau ir tai išgirdusi joms pasakiau: - na jau nebėra, ji pas mane. Merginos nusišypsojo, o aš išdūmiau lauk.
Negaliu atsidžiaugti, kiek patobulėjo leidykla ,,Baltos lankos". Anksčiau be ,,Alma littera", akivaizdžių pirmūnių ne labai ir buvo. O dabar... Leidyklos viena kitai kvėpuoja į nugaras. ,,Baltos lankos" pradėjo leisti knygas įvairiausiomis technikomis. Viršeliai gražesni vieni už kitus. Dar pajuokavau, kad skaitydama ,,Kirkę" iki kol sutemdavo ir padėdavau knygą kur nors šalimais, pastebėdavau įdomų dalyką, jog net tamsoje ar prieblandoje, man švytėdavo Kirkės atvaizdas. Toks auksinis, blizgus... Ir tikrai, atrodydavo, jog tamsoje šviečia šios dievybės akys. Ar gi tai ne magiška?
Kas mane visada visada paperka knygose, tai meistriški palyginimai. Knygoje jie tokie gražūs ir įtaigūs, jog juos net kelis kartus perskaitydavau. Jausmai buvo lyginami su gamtos reiškiniais ir viskas įgaudavo tokį tikrovišką atvaizdą. Pati istorija liečia daug dalykų, daug temų. Santykius šeimoje: myli- nemyli principą, nuolankumą, pasipriešinimą, patyčias, apmaudą, pyktį, norą kažką įrodyti, pasiekti, priversti atkreipti dėmesį į save. Galiausiai kalbama apie stiprybę, meilę, moters kovą visuomenėje, drąsą, skaudžią praeitį ir galimybes kažką keisti. Neslėpsiu, buvo tokių vietų, kur Kirkė pradėjo mane nervinti. Visa istorija kėlusi jai gailestį, staiga virto pasišlykštėjimu ir nuostaba: moterie, ką tu darai? Tai ne išeitis, susikaupk ir susiimk! Lyg išgirdusi mano mitis, ji tikrai susiėmė, tad istorija toliau įdomiai laviravo. Kas yra mano arkliukas - mitologija. Dievai, deivės, mitinės būtybės, jų atsiradimas, likimas, nauda ar darbai, viskas susipina šioje knygoje. Tad atrodo, jog skaitai pasaką, kuri tam tikra prasme egzistuoja ir tarp mūsų. Viskas, kas vyksta ten, vyksta ir čia.
Savo knygų aprašymuose nenoriu atskleisti siužeto vingių, bet labai siekiu sudominti, kad knygą perskaitytumėte. Juk vertėjai meistriškai aprašo tai knygų nugarėlėse:
,, Galingiausiam iš titanų – saulės dievui Helijui – gimsta dukra Kirkė. Nors ir laikoma nimfa, veikiai pasirodo neturinti jokių dieviškų galių – nepaveldėjo jų nei iš ugniažvilgsnio tėvo, nei iš viliokės motinos okeanidės Perseidės. Keisto būdo, visų atstumta Kirkė tėvo rūmuose jaučiasi vieniša ir svetima, tačiau gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis jai pamilus mirtingąjį. Nerdamasi iš kailio, kad palenktų jo širdį, netikėtai atranda savo stiprybę – kerus, keliančius grėsmę net aukštiesiems dievams. Pabūgęs Helijas ištremia dukterį į negyvenamą salą Ajają, kur ši slapta tobulina gebėjimus ir pagaliau pasijunta laisva.
Tačiau pasaulis nepalieka Kirkės ramybėj: ją aplankiusi laimė užtraukia vienos kerštingiausių Olimpo deivių rūstybę. Kirkė privalo atremti virš savo mylimųjų pakibusią grėsmę ir išspręsti visą gyvenimą persekiojantį klausimą: ko vertas nemirtingumas, jei negali per amžius būti su tais, kuriuos brangini?"
Aš manau, jei nors krisleliu susidomėjote, tai knyga tikrai jums patiks, bet jei nesižavite mitologija, jus žavi tik ,,tikro gyvenimo" istorijos, tuomet nesivarginkite. Nors tikrą gyvenimą galima atrasti ir šioje knygoje, kaip ir daugelį kitų dalykų.
Knygą jau atidaviau bibliotekai, tai dabar ji sėkmingai ,,karantinuojasi" bulvių maiše. Kas galėjo pagalvoti, kur nuves mus šitas gyvenimas.
Taigi, paplepėkime, kam teko skaityti šią knygą. O gal susigundėte?
Leidykla: baltos lankos
Leidimo metai: 2019
Mano vertinimas: 9/10
Gabrielė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą