Elena Gasiulytė. Lietuvos vizionierės

Neaprašytų knygų prisikaupė visas kalnas. Atsirado laiko skaityti naktimis, tai kodėl gi ne? Daugybė knygų apžvalgininkų jau susipažino su šia knyga, visi jie plojo ir žavėjosi, o tai sužadino mano smalsumą. Kadangi visada žinau per mažai, griebiau šią knygą, kuri teigė, kad sužinosiu tikrai daug. Knygoje aprašytos 10 moterų, iš kurių apie pusę nesu net girdėjusi. Visos jos vienaip ar kitaip susijusios su Lietuva.

Plėšomas, drėgnas cinamoninis pyragas

Sveiki, mielieji. Visai neketinau rašyti apie šį pyragą, nes jis man labai neišvaizdus. Bet pasidalinus nuotrauka instagram'e susilaukiau nemažai žinučių, su prašymu recepto. Tai jūsų norai - man įsakymas. Tik gaminkit! Pyragas labai skanus. Ypač minkštas ir drėgnas. Apačia smarkiai karamelizuojasi kepimo metu (čia gražiai sužaidžia rudasis cukrus). Pyragas smagiai plėšosi. O kur dar tas cinamono kvapas, kuris pasklinda po namus kepimo metu! Na, turi kažko magiško tas cinamoninių gaminių kepimas. Tai turbūt vienas mėgstamiausių mano kvapų.

Kas naujo knygų lentynoje?

Sveikos, mielosios. Prieš mėnesį gerokai nusiaubiau internetinį knygyną ir užsipirkau knygų, kurių užteks ko gero ne tik pavasariui, bet ir vasarai. Planavau nusipirkti keletą knygų, bet užsukau į išpardavimą ir žinoma, buvo neįmanoma knygų nepirkti, kokios geros kainos! Nes įprastai knygų kainos yra tikrai nemažos. Man įdomi, įtraukianti knyga susiskaito per 1-2 vakarus. Tad į savaitę perskaityti kelias knygas už įprastą (dažniausiai ~15 eur.) kainą yra tikrai brangoka.

Tiesą sakant, iš visos krūvos knygų, nei vienos neplanavau. Planuose buvo visai kitos dvi knygos, (,,Galutinė stotis Aušvicas" ir ,,Petro imperatorė"), bet neradusi labai geros kainos šioms dviems, nusprendžiau jas susimedžioti kitą kartą. 

Ką sunaudojau per kovo mėnesį?

Šiuo, sunkesniu laikotarpiu, kuomet žmonių laisvė tapo suvaržyta, o kai kurie žmonės liko be darbo, atsirado laiko viską permąstyti, persidėlioti visas vertybes, kaip rūbus spintoje. Dažnai pagaunu save galvojant: man jau dvidešimt šešeri - ar keliauju teisinga linkme? Ar dar atvažiuos traukinys, į kurį neįlipau pirmąkart? Jei galėčiau spragtelti pirštais ir kažką pakeisti... Spragtelčiau ir būčiau žurnalistė, gyvenanti su savo šeima, kokiame nors Anglijos kaime, arba dar vienoje svajonėje - dvare. Man dvarai yra kažkoks stebuklas, kuriame aš jaučiuosi kaip iš nuostabos išsižiojęs mažas vaikas. Mano visų laikų svajonė gyventi dvare, su dideliu sodu ir gėlynais, su suoliukais, rožėmis ir tvenkiniais. Ir, žinoma, žirgynas! Štai tokia mano svajonė, mano laimės piešinys, mano miražas ir saugus prieglobstis. Dvarui reikia pinigų, tų galingų popiergalių, o tokių aš neturiu. Juk net sodo namelio neįstengiu įsigyti, kad nors truputį apgaučiau savo svajonių burbulą. Bet svajonės ir yra svajonės... Tad aš laiminga tiek, kiek galiu apie tai galvoti ir svajoti. Nuostabius dvarus apipasakoju turistams, kaip gidė, o dvarų gyvenimą, matau gražiausiose knygose. Bet apie tai - kitą kartą. Šiandien vėl suteikiu kvėpavimą mažam tinklaraščiui ir pasakoju, kokius produktus sunaudojau per kovo mėnesį. Nes laikas bėga greitai, o moterims visada rūpėjo, kas gyvena ant, kitų moterų, kosmetikos staliukų.