Pastebėjau, kad dabar labai madinga, vos tik pasirodo nauja knyga, tuoj pat ją perskaityti, padaryti būtinai knygos apžvalgą raštu arba video, kol tai nepadarė kas nors kitas. Aš, kaip ir esu sakius, kad tokie konvejeriai ne man ir dažniausiai mano aprašytos knygos būna net kelių metų senumo arba išvis klasikinės. Jokiose lenktynėse nedalyvauju, bet smagu, kad žmonės lyg ir daugiau knygų skaito. Knyga ,,Aušvico tatuiruotojas" knygynuose jau senokai, tačiau nesitraukia iš top perkamiausių. Aš visiškai aklai norėjau šią knygą perskaityti, net nenumaniau apie ką ji. Žinojau, tik, kad tai tikra istorija ir viskas. Kadangi mano tikslas knygų nebepirkti, dėl to, kad jų nebeturiu kur dėti, pasinaudojau, žinoma, biblioteka.
Knyga visai plonytė, joje daug dialogų, siužetas įdomus, tad nenuostabu, kad knygą perskaičiau per vieną dieną. Dabar visiems sakau, kad tiems, kuriems patiko knyga ,,Tarp pilkų debesų", tikrai patiks ir ši, nes nori nenori, visvien imi lyginti šias dvi istorijas, dvi knygas. O abi jos apie meilę. Faktiškai mane labai traukia tokios slaptos meilės istorijos, kada nežinai ar išgyvensi tokioje siaubingoje padėtyje. Bet turbūt šios tikros istorijos patinka daugeliui, nes abi knygos bestseleriai. Apie Aušvicą mano žinios buvo menkos. Žinojau, kad tai buvo koncentracijos stovykla, kažkur Lenkijoje. Dabar žinau daugiau. Tačiau iš esmės, panašu į Sibirą. Žmonių žiaurumui ribų nėra. Knygos pasakojimas sukasi apie žydą Leilą ir merginą Gitą, kurią jis įsimyli stovykloje. Sakyčiau gudruolis buvo tas žydas Leilas, o gal tikrai jį saugojo Dovydo žvaigždė, kadangi mirtis visada jam kvėpavo į nugarą, bet ne daugiau. Taigi, knygą suvalgiau greitai. Vėl teko įsitikinti, koks baisus dalykas yra karas ir koks baisus žmogus buvo Hitleris. Net nesuvokiama. Vis dar sunku suprasti, kaip vienas žmogelis, gali taip paveikti pasaulį. Gal man reiktų ir apie patį Hitlerį paskaityti. Taigi, siužetas labai įdomiai rutuliojosi, vis kilo ta kulminacija, jau viskas kaip ir gerai ir bam - pabaiga. Vos ne vienu sakiniu. Kažkaip net du kartus tą pastraipą perskaičiau, kad įsitikinčiau, kad čia tikrai pabaiga? Taigi mane tas nuliūdino, buvo galima ir geriau knygą užbaigti. Visgi, tikrai rekomenduoju paskaityti. Prisiminti arba sužinoti tuos žiaurumus ir iš naujo pergalvoti ir apmąstyti savo gyvenimą. Kai karts nuo karto skaitai tokias knygas, prarandi puikybę, protas pats nebeleidžia riesti nosies ar elgtis vienaip ar kitaip tam tikrose situacijose. Ypač šiais laikais, kai nebeturim visko kur dėti ir paskaičius apie žmogų, kuris nesimaudė tris metus, vėl iš naujo gali įvertinti, tai, ką turi. Aš labai tikiuosi, kad žmonės suvokia šį tą, perskaitę tokias knygas.
Tai štai, vieną iš naujesnių knygų ir perskaičiau. Žinoma, tai ne pabaiga, bet pirmiausia, kaip ir minėjau, kad noriu savo turimas knygas perskaityti. Kol kas, visai neblogai sekasi, per sausį jau net dvi knygas perskaičiau iš savų, dabar skaitau dar dvi. Ir mano išsikeltas metų tikslas perskaityti 12 knygų, jau visai neblogai įgyvendinamas. O ką dabar skaitote jūs? Ar pasižadėjote sau, šiemet perskaityti daugiau knygų? O galbūt skaitėte ir šią? Ar patiko?
Leidykla: baltos lankos
Puslapių skaičius: 248
Mano vertinimas: 9/10
Gabrielė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą