Jau trečius metus, savo gyvenime esu įsimylėjusi Turkiją daugybę prasmių. Pažindinuosi su šia šalimi per knygas, maistą, kalbą, serialus ir filmus, muziką. Jaučiu nežemišką trauką, lyg kažkas manęs ten lauktų ar kažką turėčiau surasti. Labai keistas jausmas... Niekada ten nesilankiau, bet po trejų metų pažinties, jaučiuosi, lyg ten būčiau buvusi šimtus kartų, išvaikščiojus daugybę Stambulo gatvių, praplaukus laivu, stebėjus oro balionus. Mano galvoje skamba turkiški žodžiai, jų kalbos išraiškingumas. Jaučiu, kad anglų kalba, kažkur pradeda spaustis į kampą, kuomet didėja mano turkų kalbos žodynas. Galbūt tai tikrai beprotiška?
